prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Pėrgjigje z.Ēlirim Uēa...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 580
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: Pėrgjigje z.Ēlirim Uēa...   Mon Sep 13, 2010 1:51 am

Mexhid YVEJSI, Gjakovė

Pėrgjigje pėr z.Ēlirim Uēa

”Shqiptarėt myslimanė e pėrbėnin shumicėn dhe pa ata nuk mund tė kishte Shqipėri.”
-Prof. Stavro Skendi
“Historia e Rilindjes Kombėtare”

Rreth shkrimit me titull: “Polemikė me z. Mexhid Yvejsi pėr artikullin ”Katedrale katolike apo politike”, publikuar nė
”Zemra Shqiptare” me 10 shtator 2010.

Z.Ēlirim Uēa, (Sali Mustafaj) nga katundi Uēė i Istogut, tani Burim,
e fillon shkrimin e tij me kėto fjalė:
“Unė, zoti Yvejsi, nuk jam fetar. Pra nuk jam as musliman, as katolik, as… dhe as…” Kurse e pėrfundon me kėtė fjali:
“Nėse Ju Zotin e mendoni si MUSLIMAN, atėherė edhe keni tė drejt.“
Nė mes tė fjalisė sė parė dhe tė fundit, z.Ēlirim Uēa e bėn kėtė pyetje:
Cili ėshtė kontributi historikė i kėsaj feje ( e ka fjalėn pėr fenė Islame)?
Meqė nuk jeni fetar, siē shkrueni, atėherė qė tė kuptohemi, keni nevojė, sė paku, tė mėsoni se ē’ėshtė feja apo religjioni?
Religjioni ose feja, sipas enciklopedistėve anglo-amerikanė, ėshtė faktor kryesor pėrcaktues pėr jetė a vdekje, qoftė si individ apo si shoqėri dhe nė gjirin e saj ajo pėrfshinė gjėrat mė themelore: rregullin dhe domethėnien e jetės.
Njė nga filozofėt mė tė njohur anglez, George Berkly (1684-1753) kėshillonte: ”Ajo qė meriton vendin e parė nė studimet tona ėshtė mendimi pėr Zotin…”
Mbi tempullin e Delfit qėndronte njė mbishkrim i njohur: Njih vetveten! Kush njeh vetveten, thoshte, Muhammedi (a.s.) ai e njeh Zotin. Zoti ėshtė e Vėrteta.
Do ta njihni tė Vėrtetėn, thoshte Krishti, (hazreti Isai a.s.) dhe e Vėrteta do t’ju bėj tė lirė.
E Vėrteta ėshtė Njė, por njerėzit e quajnė me emra tė ndryshėm.
Tė ndryshėm jemi edhe ne, por nėse nuk e thua dot tė vėrtetėn, kjo nuk do tė thotė qė pėr kėtė arsye tė pa arsyeshme tė thuash gėnjeshtra…
Jeta ku nuk njihet e Vėrteta dhe e Drejta nuk mund t’i sjellė njeriut lumturi…
Lumturi nuk ėshtė kur thuani se unė nuk jam fetar, por lumturi ėshtė kur beson, kur e pėrjeton se feja nuk helmon, por na shpėton…
Lumturi ėshtė kur beson, kur vepron me dashuri sipas urdhėrave tė Tij…Feja nė jetėn tokėsore ėshtė lulja mė e bukur Hyjnore…
Njeriu jeton edhe pa fe, por atėherė mund tė jetė i dėmshėm dhe i pandershėm…
Tė dėmshėm dhe tė pandershėm janė edhe ata qė dinė pak pėr fe e pak pėr shkencė e grinden.
Millikan-i (1868-1953), fitues i ēmimit nobel pėr fizikė, pėr kėtė, thoshte:
”Kur tė grinden njerėzit qė dinė pak pėr fenė dhe ata qė dinė pak pėr shkencėn, ndokush mund tė mendoj se aty ka vend mosmarrėveshja ndėrmjet fesė dhe shkencės, ndėrsa aty kanė vend, nė tė vėrtetė, dy lloje injorancash”
Me dy lloje injorancash nuk zbulohet e vėrteta.
E vėrteta, sipas Bekonit (1561-1626), themelues i shkencės moderne, gjendet nė filozofi, por njohja mė e thellė e filozofisė, thoshte Bekoni, na kthen sėrish te religjioni, te e Vėrteta.
E vėrteta, siē shkruan nė Enciklopedinė Amerikane, ėshtė shpesh e papėlqyeshme, pasi ajo nuk i mbėshtet paragjykimet e mitet…
Pėr tė kuptuar Zotin, nuk duhet tė nisemi nga njeriu, po nga Zoti dhe nga Zbulesa e Tij, Fjala e Tij, qė ėshtė Bibla dhe Kur’ani, atėherė kemi rregull, siguri…
Dramaturgu mė i njohur amerikan, Eugene O’Neill, shpesh e kishte zakon, shprehi, tė thoshte:
“Shumica e dramaturgėve, shkrimtarėve modernė shqetėsohen pėr marrėdhėniet ndėrnjerėzore, por kjo mua nuk mė intereson aspak. Unė jam i interesuar vetėm pėr marrėdhėniet ndėrmjet njeriut e Zotit.”
Njė nga filozofėt mė tė njohur anglez, George Berkly (1684-1753) kėshillonte: ”Ajo qė meriton vendin e parė nė studimet tona ėshtė mendimi pėr Zotin…”
Z. Ēlirim ajo qė ju vlerėsoni, nė tė vėrtetė ėshtė ajo qė ju mungon, jo ajo qė keni… Ajo qė keni ėshtė e dukshme…
Viktimizoje tė dukshmen, kėshillonte Ajnshtajni, pėr ta kuptuar tė padukshmen…
Atyre, qė e pyesnin pėr fshehtėsinė e sukseseve tė tija, Louis Pasteri, iu pėrgjigjej: ”Unė kam qenė njė nxėnės i vogėl, tė cilin Zoti e ka udhėhequr me dorė qė tė zbulojė ndonjė fshehtėsi qė Ai e ka fshehur nė natyrė.”
Nė natyrė ka shumė fshehtėsi, ka shumė mrekulli…
Mė duket e pamundur, thoshte Pascal-i, t’i njohė pjesėt pa e njohur tėrėsinė, po aq sa edhe ta njoh tėrėsinė pa njohur veē e veē pjesėt…
Pjesėt duken kudo, pėr hulumtuesit ato janė gjurmėt e Krijuesit…
Pėr Krijuesin nuk mjafton tė flasėsh, pėrveē nėse thua tė vėrtetėn…

Cili ėshte kontributi historik i fesė Islame?

Thėnė shkurt, shqiptarėt kur me shumicė u islamizuan- atėherė shpėtuan. Shpėtuan sepse nuk u asimiluan… Nuk u asimiluan, sepse, nė fjalėn e Tij, Zoti e ka dhėnė dijen e nevojshme pėr shpėtim… !
Zoti i ka dhėnė dijetarėve, atdhetarėve, luftėtarėve, mjaft dritė qė tė mund t’i zbulojnė kurthet kundėr shqiptarėve….
Kur e pyetėn Fishtėn diplomatėt evropianė rreth fesė, ai tha: “Jemi popull me dy fe, por s’jemi popull me Shėn Bartolome”, qė do tė thotė se jemi tė krishterė e muslimanė, pra, vllazni janė…
Shqiptarėt, pra, edhe pse kanė dy fe, nuk janė popull, komb, me Shėn Bartolome, falė tolerancės sė Fesė Islame, qė i pėrkasin shumica e shqiptarėve. Tė mos e njohėsh kėtė tolerancė, tė mos e njohėsh Fenė Islame, kur nuk ke patur mundėsi, nuk ėshtė turp. Por, turp ėshtė tė ngulėsh kėmbė me kryeneqėsi nė injorancėn tėnde, edhe pasi e ke patur mundėsinė tė mėsosh.
E keni patur mundėsinė tė mėsoni se Konica tha:
“ Tė mos ishte Feja Islame, populli shqiptar do tė ishte shumė mė tepėr nė numėr, por jo shqiptar.”
Kur e pyetėn diplomatėt e huaj nė Washington Faik Konicėn, qė ishte ambasador i Mbretėrisė Shqiptare (1926-1939) se cila ėshtė feja e shqiptarėve, ai tha: “ Dielėn shkojnė nė kishė, tė premtėn nė xhami…”
E keni patur mundėsinė tė mėsoni se Stavro Skendi nė “Historinė e Rilindjes Kombėtare” shkruan:”Shqiptarėt myslimanė e pėrbėnin shumicėn dhe pa ata nuk mund tė kishte Shqipėri.”
” E keni pasur mundėsinė tė mėsoni se: Koncili i Dytė i Vatikanit, me 25 tetor 1965, ka pėrcaktuar qėndrimin e Kishės Katolike ndaj Myslimanėve, ku thuhet:
”Myslimanėt adhurojnė, si ne, njė Zot tė vetėm, tė Mėshirshėm, qė do tė gjykojė njerėzimin nė ditėn e fundit.”
E keni patur mundėsinė tė mėsoni se nė librin “Tė kapėrcehet pragu i shpresės”, Papa Gjon Pali i Dytė thotė: “ Fetaria e myslimanėve meriton nderim.”
Meritojnė nderim fetaria e myslimanėve shqiptarė si Myderriz Ymer Prizreni, Myderriz Haxhi Zeka, qė ishin fetarė dhe atdhetarė tė devotshėm dhe udhėheqės tė Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881) dhe Lidhjes sė Pejės “Besa –Besėn” (1899), Myderriz Vehbi Dibra, nėnkryetar i Qeverisė sė Vlorės, (1912), Hoxha Kadri Prishtina, Ministri i Drejtėsisė, nė Kongresit tė Lushnjės, (1920) ku iu vuan themelet Shqipėrisė, si edhe qindra e mijėra shqiptarėve muslimanė fetarė dhe atdhetarė tė tjerė, deri te viti 1998-1999 , kur Shaban Jashari me familjėn e tij, si edhe mbi 40 hoxhallarė, dervishė e shejhlerė qė u flijuan gjatė luftės sė fundit pėr Kosovė, pėr Shqipni…
A mjafton kaq?
Mbetėshi shėndosh!

Mexhid YVEJSI, Gjakovė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Pėrgjigje z.Ēlirim Uēa...
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Nė pėrgjigje tė njė sqarimi
» Pėrgjigje Pėllumb Xhufit dhe tė tjerėve pėr Historinė
» Selim Hasanaj: Pėrgjigje mikut tim Ali Rexhepi

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: E Pergjithshme :: Mendime-
Kėrce tek: