prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Ēfarė do tė thotė Islam dhe kush e solli atė?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Ēfarė do tė thotė Islam dhe kush e solli atė?    Sat May 28, 2011 5:49 am

ISLAMI

Fjala Islam do tė thotė paqe, dorėzim, harmoni, butėsi, drejtėsi etj… Ai i cili ėshtė nė brendėsi tė Islamit pra ai i cili ėshtė posedues i kėsaj feje quhet musliman. Musliman do tė thotė njeri i drejtė, i paqes, i harmonisė dhe i dorėzuar nė urdhrat e Zotit qė ėshtė njė. Ai qė e quan veten musliman duhet tė jetė i vetėdijshėm se ēfarė interpreton kjo fe.Islami ėshtė feja e cila u dėrgua nga Zoti i Madhėruar me anė tė Engjėllit Xhebrail pėr tek profeti Muhammed (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) i cili ėshtė profeti i fundit nė vargun e profetėve tė dėrguar nga Zoti i gjithėsisė. Islami nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se modeli i fundit i fesė nė besimin nė njė Zot. Kjo fe u shpall pėr herė tė parė me njeriun e parė i cili ėshtė dhe profeti i parė i dėrguar nga Zoti Ademin (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) . Pastaj vazhdoi me profetėt e tjerė, vazhdoi me Nuhin, Ibrahimin, Ismailin, Jusufin, Musanė, Davudin, Sulejmanin, Isanė dhe sė fundi me Muhammedin (paqa dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) i cili u bė dhe vula e profetėve sepse Zoti e dėrgoi si profet tė fundit. Kjo fe u ripėrtėrinte nga Zoti me profet atėherė kur njerėzimi e deformonte fenė e vėrtetė. Prandaj janė dėrguar shumė profet. Siē kanė interpretuar fetė para ardhėse besimin nė njė Zot dhe mėnyrėn e tė jetuarit nė paqe ashtu dhe Islami interpreton qė njerėzit tė besojnė nė njė Zot dhe tė jetojnė nė paqe e harmoni me njėri-tjetrin. Ne jemi njerėz kemi nevojė tė jetojmė nė harmoni sepse nuk mund tė jetojmė nė vetmi, vetmia ėshtė veēori e Zotit i cili ėshtė i vetėm dhe jeton pa nevojėn e ndokujt. Ndėrsa ne kemi nevojė pėr njėri-tjetrin dhe pėr kėtė duhet tė dimė si tė jetojmė nė harmoni dhe rėndėsinė kėsaj na e tregon shumė bukur fjala e Zotit ku thotė: “ Nėse jeni besimtarė shkoni mirė me njėri-tjetrin”. Pra kjo na tregon hapur se sa e rėndėsishme ėshtė harmonia midis njerėzve. Me kėtė ne shohim se paqja dhe harmonia tregojnė kulturėn dhe karakterin e njeriut tė mirė. Profeti Muhamed (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) vetė thekson: “ Musliman ėshtė ai i cili nga gjuha dhe dora e tij tė tjerėt nuk dėmtohen”. Siē e shohim edhe profeti na lajmėron qė njeriu nėse do tė meritojė emrin njeri atėherė le tė jetojė ashtu siē i takon atij. Islam do tė thotė lumturi: Nėse njė njeri jeton sipas rregullave hyjnore nuk do tė shoh gjė tjetėr nė jetėn e tij veēse paqe e lumturi. Njeriu meriton tė jetojė i lumtur sepse kėtė tė drejtė ia ka dhėnė vetė Zoti qė e ka krijuar atė. Atėhere pėrse ky njeri tė dali nga emri i tij i dhuruar nga Zoti e tė jetojė me njė emėr fallso si dhunues apo mashtrues jo ky njeri duhet ta meritojė me jetėn qė jeton emrin e dhuruar njeri. Lumturia qė na jep besimi ėshtė ajo lumturi e cila do na japė paqe e harmoni midis njerėzve. A mund tė gjejmė ndonjė njeri qė kėrkon tė jetojė i pa lumtur? Jo atėherė le ti japim njerėzve atė qė duan pra lumturinė. Islam do tė thotė mėshirė: Qė nė krijimin e ēdo gjėje mund ta kuptojmė shumė mirė se janė krijuar me njė mėshirė tė veēantė. Zoti i dha ēdo krijese pjesė nga mėshira e vet. Kėtė mund ta shohim nė tė gjitha krijesat. Njė elefant kujdeset pėr zogun e vet siē e dimė elefanti nuk pjellė i shtrirė por futet nė ujė nė mėnyrė qė zogu i tij mos tė dėmtohet gjatė lindjes. Pra Zoti u dha edhe njerėzve pjesė nga mėshira e Tij atėherė pse ne tė jetojmė pa e pėrdorur kėtė qė na dhuroi krijuesi ynė. Islami na kėshillon qė tė jemi tė mėshirshėm jo vetėm ndaj njerėzve por edhe ndaj krijesave tė tjera sepse edhe ato kanė tė drejtėn e tyre tė jetojnė nėn mėshirėn e krijuesit. Nėse shohim mėnyrėn e krijimit tė rruzullit tokėsor do tė kuptojmė shumė mirė se ēdo gjė ėshtė krijuar qė njerėzimi tė jetojė i lumtur dhe kjo ėshtė shenjė e mėshirės qė Zoti ka pėr krijesat e Tij. Njeriu ėshtė zėvėndėsi i Zotit nė tokė atėherė ky njeri duhet ta imitojė Zotin e tij mė bukur se ēdo krijesė tjetėr pra duhet tė mėshirojė ashtu siē i takon. Islam do tė thotė drejtėsi: Zoti i krijoi tė gjithė njerėzit njėsoj pa dallim gjinie, ngjyre, kombi apo race. Nė fjalėn e Tij Zoti thotė: “ Ne i krijuam njerėzit nė fise tė ndryshme nė mėnyrė qė tė njihen mes njėri-tjetrit. Me i miri ėshtė ai qė ka frikė Zotin”. Pra tė gjithė jemi njerėz, jemi tė barabartė midis njėri-tjetrit dhe islami na tregon se si tė jetojmė me tė drejtat tona. Siē ka burri tė drejtat e veta ashtu ka edhe gruaja, siē ka fėmija tė drejtat e veta ashtu ka edhe plaku tė drejtat e veta. Ne kemi tė drejtė tė jetojmė jetėn tonė e jo tė hymė nė tė drejtat e tė tjerėve. Kėta janė kėshillat qė islami na jep nė mėnyrė qė tė jetojmė nėn sloganin “ tė jesh i drejtė do tė thotė tė jesh njeri”. Islam do tė thotė falje: Njeriu ėshtė krijesa mė e pėrsosur qė ka krijuar Zoti. Tek njeriu janė dy ndjenja qė gjithmonė bien nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn. Shpesh herė mund tė fitojė ajo ndjenja momentale tė cilėn e quajmė hakmarrje ndėrsa ndjenja tjetėr hesht sepse ėshtė njė ndjenjė e butė tė cilėn ne e quajmė falje. Hakmarrja vjen si rezultat i nervozizmit momental ku pas veprimit tė sajė njeriu pendohet dhe e ndien veten tė dobėt nga ana shpirtėrore sepse hakmarrja nuk ėshtė virtyt i njeriut tė fortė. Kurse falja ėshtė virtyti i njeriut tė butė dhe tė fortė. “Falja dhe harresa janė hakmarrja e njerėzve tė mirė”. Mė mirė tė falim e tė pendohemi se sa tė hakmerremi e tė pendohemi. Kėtė fe kaq paqėsore dhe njerėzore e cila na mėson se si tė jetojmė e se si tė sillemi me njėri-tjetrin vallė kush e solli?
Le ti hedhim njė sy jetės sė kėtij pejgamberi i cili u bė shembull pėr mbarė botėn me sjelljen e tij dhe mėnyrėn e administrimit tė shtetit qė themeloi.Muhamedi (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) lindi ditėn e hėne me 20 prill tė vitit 571 nga njė familje fisnike Mekase dhe ishte pasardhės i profetit Ibrahim. I ati i Muhamedit (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) vdes 6 muaj para se tė lindte ndėrsa nė vitin 577 i vdes e ėma kur ky ishte nė moshėn 6 vjeēare. Muhamedi (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) me sjelljet e tij qė nė vogėli i bėri njerėzit qė ta respektonin atė. Muhamedi (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) qe njė djalosh i sjellshėm dhe i pjekur i cili punoi si bari dhe ndihmoi xhaxhain e tij nė karvanet tregtare. Nė atė periudhė si e gjithė bota ashtu dhe gadishulli arabik ishte zhytur nė greminėn e errėsirės sė idhujtarisė. Muhamedi qė nė rini e ruajti veten nga kjo sėmundje e shfaqur tė cilėn mund ta quajmė njė mortajė helmuese mbarė botėrore. Ky njeri e mbrojti veten nga kjo sėmundje ngjitėse dhe me pastėrtinė shpirtėrore qė kishte populli filloi ta thėrrasė Muhamedi besnik sepse nė fjalorin e tij nuk u gjindte asnjė fjalė gėnjeshtėr por vetėm tė vėrtetėn dhe gjithmonė pranė tė drejtit. Pra u bė simboli i drejtėsisė para se ti vinte shpallja profetike. Nė moshėn 25 vjeēare ai u punėsua nė tregti nga njė grua 40 vjeēare e cila ishte gruaja mė e ndershme dhe mė e pasur e atij vendi qė u quante Hadixhe. Kjo grua e ndershme pasi ngeli shumė e kėnaqur nga pastėrtia dhe sinqeriteti i tij i propozoi tė martoheshin dhe Muhamedi (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) kėtė propozim e pranoi me kėnaqėsi. Pavarėsisht nga diferenca e moshės qė kishin midis njėri-tjetrit ata jetuan sė bashku 25 vjet dhe u bekuan nga Zoti i gjithėsisė me 6 fėmijė. Muhamedi (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė) pas vdekjes sė gruas fisnike tė tij u martua me disa gra tė tjera. Martesa e tij me mė tepėr se njė grua ishte humane dhe mbrojtje ndaj tė drejtave tė grave qė kėrkonin strehim. Muhamedi e veproi kėtė gjė tė cilėn nėse e studiojmė do shohim se ėshtė tepėr humane nė mėnyrė qė tė bėhet shembull pėr tė tjerėt nė jetė. Njė vepėr lė mė tepėr gjurmė se sa 10 kėshilla gojore. Tė gjitha kėto gra ishin vejusha ose tė ndara nga burrat e tyre pėrveē njėres. Ai ishte njė baba dhe bashkėshort i dashur me vlera tė pa ēmueshme. Familja e tij e pėrballoi varfėrinė e vullnetshme me njė durim tė madh pėr shkak se ai vuri nė veprim kėshillėn e tij “ Mė i miri ndėr ju ėshtė ai qė ėshtė mė i miri pėr familjen e tij”. Muhamedi si profet.Muhamedi e mori shpalljen e pare nga Zoti nė moshėn 40 vjeēare, perms engjėllit Xhebrail. Ai vazhdoi tė merrte shpallje pėr 23 vite nė vijim, mbi ēėshtje qė shtriheshin prej njėshmėrisė sė Zotit dhe veprės sė tij mrekullisht tė pa shembullt, deri nė histori profetėsh tė mė hershėm, moralit dhe etikės, si dhe jetės pas vdekjes. Kėto shpallje u bėn bashkarisht tė njohura si Kur`an dhe konsiderohen nga muslimanėt si kumti i fjalė pėr fjalshėm i Zotit. Fjalėt e tė dėrguarit u mblodhėn veēmas. Thirrjet e Muhamedit pėr monoteizėm dhe pėr reforma sociale u kundėrshtuan ashpėr nga elita e Mekės. Pasi vuajti 13 vite pėrndjekjesh tė rrepta, ai dhe ndjekėsit e tij u detyruan tė zhvendoseshin nė Medine, njė qytet nė veri i cili prej brezash vuante ndasitė e njė lufte ndėr fisnore. Muhamedi ia doli me sukses tė nėnshtronte dallimet dhe farkėtoi njė nyje vėllazėrie mes dy grupeve ndėrluftuese, po ashtu si edhe mes vendasve e tė ardhurve tė rinjė. Pėr shoqėrinė fisnore arabe kjo pėrbėn njė arritje tė pa besueshme. Muslimanėt e pare mėsuan sit ė zbatojnė rregullėn e artė nėn drejtimin e profetit “ Askush nuk ėshtė sinqerisht besimtarė, pėr sa kohė nuk dėshiron pėr vėllain e tij atė qė do pėr vete”. Ai vendosi ligje qė mbronin kafshėt, pemėt dhe mjedisin. Ai punoi pėr paqen, por pėrkufizoi parametrat e pėrdorimit juridik tė forcės. Ai i bindi njerėzit tė hiqnin nga alkooli, prostitucioni dhe krimi. Ai dėnoi dhunėn nė familje dhe i mbėshteti gratė e tij qė tė flisnin hapur atė qė mendonin dhe u njohu grave muslimane shumė tė drejta qė nė Europen e asaj kohe as nuk ėndėrroheshin, duke pėrfshirė kėtu tė drejtėn e pronėsisė, refuzimin e martesave tė pa dėshiruara etj. Ai i nxiti ndjekėsit e tij qė ta kėrkojnė diturinė kudo qė tė jetė dhe u tregonte se feja muslimane nuk patur asnjė here pėrplasje me shkencėn. Edhe pse ligjėsitė e tij mund tė gjenden kudo nga arti te politika, arritja mė e madhe e tij ka qenė rivendosja e monoteizmit tė pastėr.Nė hapėsirėn jetė shkurtėr tė njė brezi dhe gjatė krejt jetės sė tij, Muhamedi e transformoi me sukses fenė, mentalitetin dhe kulturėn e popullsive arabe; Brenda 100 vjetėsh. Mesazhi i tij preku zemrat e miliona afrikanėve, aziatikėve dhe njė grup tė gjerė nė Europė. Fjalėt e tij dhe Kur`ani janė themelet e kėsaj feje tė cilat i la udhrrėfyes pėr paqen e mbarė njerėzimit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
 
Ēfarė do tė thotė Islam dhe kush e solli atė?
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Bajram (Gjergj) Kabashi: Kush po pėrgojon e kush po e thotė tė vėrtetėn!?
» Nga Flori Bruqi:Kush ėshtė Behgjet Pacolli ??
» Kush ėshtė vajza tė cilėn nė 19:30 e presin nė "randez-vous" mbi tre milionė shqiptarė!
» Kush i tha Zahir Pajazitit ta vranė Dr. Rugoven?-Flet Hasan Zeneli, bashkėluftėtar i Zahir Pajazitit: Duhet tė zbardhet vrasja e Zahirit
» Ėshtė edhe njė pyetje tjetėr pėrveē kush ėshtė Nazim Bllaca. Kush ėshtė SHIK-u?

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: E Pergjithshme :: Pyetje-Pergjigje-
Kėrce tek: