prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:32 pm

DY ĒĖSHTJE (mes’ele) NĖ MEDHHEBIN HANEFIJ

Falėnderimi i qoftė Allahut Zotit tė botėve, salavati qoftė mbi tė dėrguarin e Allahut Muhammedin a.s., mbi sahabėt e tij dhe tė gjithė ata qė pasojnė udhėzimin e tij.

Dėshiroj qė lexuesve tė ndershėm t’u paraqes dy dispozita islame ashtu siē janė vendosur nė shkollėn juridike hanefite. Sipas pėrcaktimit tė fikhut i pėrkasim kėsaj shkolle juridike dhe ibadeti ynė qė ia bėjmė Allahut xh.sh. themelohet nė kėtė medhheb, sepse kėtė shpirtėrisht e kemi trashėguar dhe e kemi marrė nga baballarėt tonė, e ata prap nga ata tė vetėt dhe kėshtu rrėnja kthehet deri te Osmanlinjtė, tė cilėt e kanė prurė Islamin nė viset tona. Ajo qė e dijmė ėshtė se tė parėt tonė mėsimit tė rregullave tė fikhut iu kanė pėrveshur me respektin maksimal dhe gati me qėndrim tė shenjtė ndaj tij. Nuk ka mundur as tė merret me mend qė dikush nė mėnyrė skeptike tė pyes apo tė dyshojė nė rregullėsinė e dispozitave islame tė rregulluara sipas medhhebit hanefij. Gjeneratat janė edukuar ashtu qė t’i nderojnė dijetarėt dhe vetėm me tė mirė dhe me respekt t’i pėrmendin. Ajo qė ka tė bėjė me librat dhe shėnimet, tė cilat janė punuar nga kjo lėmi nė gjuhėn tonė ėshtė se aty vetėm ėshtė bėrė renditja e dispozitave islame. Aspak nuk janė theksuar argumentet pėr ato dispozita nga Kur’ani apo edhe nga Sunneti. Kjo nuk do tė thotė se dispozitave tė sheriatit sipas medhhebit hanefij ju mungojnė argumentet, pėrkundrazi, medhhebi hanefij ėshtė mė i pasuri pėr nga argumentet. Ajo qė duhet tė theksohet ėshtė se muxhtehidėt pėr secilin mendim dhe qėndrim tė sheriatit kanė patur argument nga Kur’ani dhe Hadithi. Ėshtė shkuar sigurisht nga ajo se pėr masėn nuk ėshtė e nevojshme tė theksohet argumenti, por drejtpėrdrejt tė pėrmenden dispozitat (ahkam), ndėrsa dijetarėt janė ata qė merren me argumente, i theksojnė ato dhe prej tyre nxjerrin dispozita. Kanė gėzuar autoritet tė madh dhe njerėzit u kanė besuar. Mirėpo, tash situata mjaft ndryshon. Posaēėrisht ndaj medhhebit hanefij, ėshtė rrėnjosur mendimi se shumė pikėpamje tė medhhebit hanefij nuk themelohen nė Kur’an dhe Sunnet, madje konsiderohet se shpesh ato janė qėndrime dhe mendime tė lira tė Ebu Hanifes dhe dijetarėve tė tjerė tė kėtij medhhebi. Sidomos pas shkuarjes sė studentėve tonė pėr studime nė botėn islame, pas kthimit i sjellin ambientet nga midiset ku kanė qėndruar. Nuk kam pėr qėllim qė me kėtė punim modest ta mbroj dhe tė theksoj pėrparėsinė e medhhebit hanefij ndaj medhhebeve tjera e as tė deklaroj se medhhebi hanefij ėshtė mė i drejti. Kėtė, jo nė asnjė mėnyrė! Secilin dijetar duhet respektuar, e sidomos ata qė kanė arritur gradėn e ixhtihadit dhe mund tė nxjerrin dispozita drejtpėrdrejt nga Kur’ani dhe Sunneti. Me kėtė kontribut modest vetėm dėshiroj t’i theksoj tė vėrtetat mbi medhhebin hanefij, e ajo ėshtė se ai ėshtė i pranuar nga ummeti dhe se themeluesit e tij janė dijetarė qė kanė qenė muxhtehidė. Dėshiroj qė tė ruhet besimi te pjesėtarėt e medhhebit hanefij kundrejt dijetarėve tė tyre. Me njė rast kam qenė pėr vizitė nė xhaminė e Zagrebit. Pasi qė kishim ardhur nga largėsia prej 400 km, ishim musafir (udhėtarė), e musafiri ka tretman tė veēantė pėr sa i pėrket namazit dhe agjėrimit. Ne i kemi shkurtuar namazet katėr rekatėshe nė dy rekate, kurse disa edhe i bashkonin drekėn me ikindinė dhe akshamin me jacinė. Unė e kam falur akshamin nė fillim tė kohės sė tij, ndėrsa disa janė ngritur dhe pranė akshamit e kanė falur edhe jacinė. Mua njė djalosh mė pyeti: “A nuk do t’i bashkosh (xhem’) edhe ti namazin e akshamit dhe tė jacisė?” I thashė: “Kjo sipas medhhebit hanefij nė kėtė situatė nuk lejohet.” Kurse ai nė kėtė ma ktheu: “Nėse jo sipas medhhebit hanefij, atėherė po sipas hadithit tė pejgamberit tė Zotit Muhammedit a.s.!” Nuk dėshirova tė polemizoj. Mirėpo shihet qartė se nė kokėn e atij djaloshi ėshtė mbjellė se medhhebi hanefij ėshtė diē e ndryshme dhe e huaj nga Kur’ani dhe Sunneti! Sikur Ebu Hanife tė kishte vėnė sheriat tė ri, ligj i cili nuk themelohet nė Kur’an dhe Sunnet.

Lexues tė dashur, nė tekstin i cili pason ne po ju sjellim vetėm dy dispozita, dhe do t’i theksojmė argumentet nė bazė tė tė cilave dijetarėt e kėtij medhhebi e kanė marrė qėndrimin e tillė. E i tillė ėshtė i tėrė medhhebi hanefij. Secila dispozitė i ka argumentet e veta. Asnjė dispozitė nuk ėshtė thėnė me hamendje, por bazohet nė diēka. Pasi qė gjatė namazit, i cili kryhet mė sė shpeshti, mė sė qarti vėrehet dallueshmėria e medhhebeve, unė i kam zgjedhur dy pyetje (mes’ele) nga kjo lėmi qė tė vėrtetojmė se si janė zgjidhur ato nė medhhebin hanefij.

LEXIMI I MUKTEDIUT PAS IMAMIT

Ekziston pajtueshmėri te dijetarėt islamė, se imami nė namazet e pėrbashkėta nė farz e merr mbi vete vetėm kiraetin (leximin e Kur’anit). Ndėrsa sa u pėrket farzeve tjera tė namazit, secili muktedi ėshtė i obliguar vetė t’i kryej dhe pėr to mban pėrgjegjėsi, qoftė edhe nėse atė namaz e kryen me xhemat (bashkėrisht). Sa i pėrket vetė leximit tė Kur’anit nė namazin bashkėrisht nga ana e muktediut ka divergjencė mendimesh mes dijetarėve islamė rreth kėsaj ēėshtjeje. Ne kėtė ēėshtje do ta trajtojmė si ėshtė zgjidhur nė medhhebin hanefij, duke i theksuar argumentet nė cilat mbėshtetet ky mendim. Diejtarėt e medhhebit hanefij kanė thėnė se leximi i Kur’anit nė namazin bashkėrisht (me xhemat) nga ana e muktediut bie, do tė thotė ai nuk ėshtė i obliguar tė lexojė asgjė. Nėse lexon pas imamit, kjo ashpėr qortohet (mekruhi tahrimen). Serhesi ka thėnė madje kjo e prish namazin. Kėtė mendim e mbėshtet nė mendimin e disa as’habėve si: Zejd ibn Thabit, sa’d ibn Ebi Vekkas etj.. Leximi i Kur’anit nė namazin bashkėrisht ėshtė detyrė e imamit. Ky mendim mbėshtetet nė: 1.Kur’an, 2. Sunnet dhe 3. Kijas.

1. Kur’ani

وَ إِذَا قُرِئَ الْقُرْآنُ فَاسْتَمِعُوا لَهُ وَ أَنْصِتُوا لَعَلَّكُمْ تُرْحَمُونَ .

“ Kur lexohet Kur’ani, ju dėgjonie atė (me vėmendje) dhe heshtni, nė mėnyrė qė tė fitoni mėshirė.” (El-A’raf, 204).

Imam El-Bejhekiu e thekson transmetimin nga Ibni Ahmedi: “Tė gjithė janė tė pajtimit se ky ajet ka tė bėjė me namazin”. Dhe thekson po ashtu transmetimin nga Muxhahidi se Muhammedi a.s. duke lexuar Kur’an nė namaz, kishte dėgjuar njė Ensarij tė ri duke lexuar pas tij, atėherė ishte shpallur ajeti i sipėrtheksuar. Pasi qė ajeti ėshtė shpallur mbi namazin, sipas rregullit tė njohur tė fikhut, qė pėrparėsia i jipet pėrgjithėsimit tė tekstit e jo specificitetit tė shkakut (sebebi nuzul) atėherė porositė e kėtij rasti pėrcillen nė tė gjitha situatat tjera tė ngjashme. Nga kjo ėshtė i qartė ndalimi i leximit tė gjithēka nga Kur’ani pas imamit. Nė ajet kėrkohet nga besimtarėt dėgjimi, e kjo ka tė bėjė me ato namaze ku Kur’ani lexohet me zė (sabah, aksham dhe jaci), e urdhėri i dėgjimit – insat ka tė bėjė edhe me namazet ku imami lexon Kur’an pa zė (dreka, ikindija). Pasi qė kėtu heshtja dhe dėgjimi janė tė urdhėruara, do tė thotė farz, atėherė lėshimi i tij, qė me kėtė rast do tė manifestoheshin me lexim pas imamit, do tė jetė mekruhi tehrimen (mė afėr haramit se sa lejimit).

2. Sunneti

Ebu Hanife transmeton nga Ibn Sheddadi e ky nga Xhabiri r.a. se i dėrguar i Allahut Muhammedi a.s. ka thėnė: ”Kush falet pas imamit, leximi i imamit e zėvendėson leximin e tij”. Hadithi ėshtė thėnė nė formė tė pėrgjithshme, kėshtu qė i pėrfshin tė gjitha namazet edhe ditore edhe tė natės. Kėtė hadith e pėrforcon tjetri nė tė cilin theksohet se njė njeri duke u falur pas pejgamberit Muhammed a.s. drekėn ose ikindinė, kishte lexuar Kur’an. Sahabiu tjetėr kėtė ia kishte ndaluar. Kur e pėrfundojnė namazin ai njeriu e pyet: “A po duash tė ma ndalosh leximin e Kur’anit pas tė Dėrguarit tė Allahut?” Ai atėherė e kishte cituar hadithin e sipėrtheksuar: ”Kush falet pas imamit, leximi i imamit e zėvendėson leximin e tij”.

Ky rast qartas dėshmon ndalimin e leximit tė Kur’anit muktediut nė namazin me xhemat, sepse pėrgjigjeja e tė Dėrguarit a.s. e ka konfirmuar qėndrimin e sahabiut i cili ia kishte ndaluar atij njeriu qė tė lexojė pas Resulullahut. Nėse kjo ka ndodhur nė namazin ditor (drekė ose ikindi), ku imami lexon pa zė, atėherė ndalimi i leximit tė Kur’anit nė namazet ku imami lexon me zė, gjithsesi ėshtė i qartė. Pėr kėtė hadith, muhaddithinėt kanė thėnė se ėshtė me sened tė rregullt (sahih). E transmeton Ahmedi nga Xhabiri r.a. dhe ka thėnė: “Senedi i kėtij hadithi ėshtė i ngjitur (muttesil) kurse njerėzit nė atė sened (zingjiri i transmetuesve) janė tė besueshėm”. Gjithashtu edhe hadithi tė cilin e transmeton Ebu Hurejre se Pejgamberi a.s. ka thėnė: ”Imami ėshtė caktuar qė tė ndiqet, kur e shqipton tekbirin edhe ju pėrseritnie pas tij, kurse kur lexon Kur’an nė namaz, ju heshtni”. (Muslimi ka thėnė se ky hadith ėshtė sahih). Po ashtu vėrtetohet me hadithin tė cilin e transmeton Umran ibn Husein se Pejgamberi a.s. e kishte falur namazin e drekės, kurse njė njeri kishte lexuar pas tij disa pjesė nga Kur’ani. Kur e kanė kryer namazin ka pyetur: “Kush prej jush lexoi Kur’an?” Ai njeriu lajmėrohet dhe thotė: “Unė”, atėherė Muhammedi a.s. thotė: “Mendova se dikush donte tė mė pėrmirėsojė nė leximin e kėsaj sureje!” (Buhariu dhe Muslimi)

Ky rast dėshmon pakėnaqėsinė e tė Dėrguarit tė Allahut pėr lexim pas imamit, e cila gjė i pėngonte Muhammedit a.s. Deri te dijetarėt e shkollės hanefite kishin arritur edhe disa deklarata nga as’habėt mbi ata qė lexojnė pas imamit. Ali ibn Ebi Talibi ka thėnė: “Nuk e ka mirė ai qė lexon pas imamit”. Ibn Mes’udi ėshtė pyetur pėr leximin pas imamit, ka thėnė: “Hesht, sepse nė namaz ka mjaft obligime, tė mjafton imami”. Seid ibn Ebi Vekkas ka thėnė: “Do tė dėshiroja qė atij i cili lexon Kur’an pas imamit nė namaz t’ia vė gacėn nė gojė”.

3. Kijasi – Analogjia

Hanefijtė kanė thėnė se muktediu nuk duhet tė lexojė pas imamit. Nė analogji – kijas me atė i cili vonohet nė namazin me xhemat, e nėse e arrin imamin para rėnies nė ruku, e ka arritur atė rekat. Nė kėtė rast shihet qė kiraeti (leximi) nuk ėshtė i domosdoshėm. Ndėrsa farzet tjera duhet t’i plotėsojė vetė. Leximi (kiraet) i mesbukut bie prej tij, sepse nuk ėshtė i paraparė, e tė marrurit nė namaz me diē qė nuk ėshtė e paraparė, do tė thotė tė bėsh mekruh- vepėr tė qortuar. Mendojmė se pas theksimit tė argumenteve, ėshtė e qartė se medhhebi hanefij nuk ėshtė i themeluar vetėm nė fjalėt e Ebu Hanifes, por secilės dispozitė, para se tė thuhet qėndrimi pėr tė, i paraprinė mbikqyrja studimore e Kur’anit dhe Sunnetit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:33 pm

NAMAZI I MUSAFIRIT

Shembulli i dytė tė cilin dua ta ndriēoj ėshtė namazi i udhėtarit. Mendimi i shkollės juridike hanefite thotė se shkurtimi i namazit nė rrugė ėshtė i domosdoshėm (vaxhib), tė cilin nėse dikush nuk e respekton bėn mėkat. Ndėrsa sa i pėrket bashkimit tė namazeve (xhem’i) mendimi i kėtij medhhebi ėshtė se ky bashkim lejohet vetėm nė Arefat drekėn dhe ikindinė nė kohė tė drekės dhe akshamin me jacinė nė Muzdelife nė kohė tė jacisė dhe atė ekskluzivisht gjatė kohės sė haxhxhit. Ndėrkaq, nė situata tė tjera kjo nuk lejohet. Nė bazė tė ēkahit Ebu Hanife i ka shqiptuar kėto qėndrime? Kjo do tė jetė tema e ekspozeut tonė. Argumentet nė obligueshmėrinė (vaxhib) e shkurtimit tė namazit tė udhėtarit janė:

Ajeti kur’anor:

وَ إِذَا ضَرَبْتُمْ فِي الْأَرْضِ فَلَيْسَ عَلَيْكُمْ جُناَحٌ أَنْ تَقْصُرُوا مِنَ الصَّلَوةِ إِنْ خِفْتُمْ أَنْ يَفْتِنَكُمُ الَّذِينَ كَفَرُوا إِنَّ الْكاَفِرِينَ كاَنُوا لَكُمْ عَدُواًّ مُبِيناً .

“ Kur tė jeni nė udhėtim e sipėr, nuk ėshtė mėkat pėr ju tė shkurtoni namazin, nėse frikoheni se jobesimtarėt do tė ju sjellin ndonjė tė keqe. Jobesimtarėt janė armiq juaj tė hapėt.” (En-Nisa’, 101).

1 - Praktika e Pejgamberit tė Allahut ėshtė se nė tė gjitha udhėtimet e ka shkurtuar namazin. Nuk ka asnjė argument tė saktė se Alejhiselami ndonjėherė nė e ka plotėsuar namazin katėr rekatesh gjatė udhėtimit. Kurse vazhdimėsia e Pejgamberit a.s. nė tė dėshmon se ajo ėshtė obligim. Po mos tė ishte fjala pėr obligueshmėri tė shkurtimit, Alejhisselami sė paku ndonjė herė gjatė udhėtimit do ta kishte falur tė plotė namazin (katėr rekatesh). Gjithmonė e ka praktikuar qė besimtarėve me shembull t’ua demonstrojė qė diēka ėshtė obligim apo sunnet. Transmetohet hadithi nga Ibni Omeri i cili ka thėnė: “Nė shoqėrimin tim me Muhammedin a.s. kamė vėrejtur se gjatė rrugės asnjėherė nuk i ka falur mė tepėr se dy rekate, kėshtu kanė vepruar edhe Ebu Bekri, Omeri dhe Osmani r.a.” (Muttefekun alejhi -Buhariu dhe Muslimi)

2 - Hadithi tė cilin e transmeton Aisheja r.a., gruaja e Pejgamberit a.s.: “ Namazi nė fillim ėshtė urdhėruar nga dy rekate, e pastaj u urdhėruan namazet katėr rekateshe, kurse namazi i udhėtarit u la sikurse namazi nė formėn fillestare”

(Ahmedi dhe Buhariu – ekziston pajtueshmėri mbi saktėsinė e kėtij hadithi)

3-Transmetimi nga Ibni Omeri, i cili ka thėnė: “Namazi i udhėtarit ėshtė dy rekate, namazi i bajramit ėshtė dy rekate, namazi i bajramit tė ramazanit ėshtė dy rekate, namazi i xhumasė dy rekate, pa shkurtesė, kjo ėshtė shqiptuar nga gjuha e Muhammedit a.s.” (Ahmedi, Nesaiu dhe Ibni Maxhe)

4-Transmetohet se Ibni Omeri ka thėnė: “Kur na ka ardhur Pejgamberi a.s. vėrtet kemi qenė nė lajthitje dhe ai na ka mėsuar. Ndėr tė tjera, na ka mėsuar edhe atė se Allahu i madhėrishėm na ka urdhėruar tė falim namaz, kur jemi nė rrugė nga dy rekate”. (En-Nesai)

Ndalimin e bashkimit tė namazeve medhhebi hanefij e mbėshtet nė argumentet vijuese:

1-Hadithet me tė cilat janė tė vėrtetuara kohėt e namazit janė me transmetime mutevatir. Ndėrrimi i kohės sė njė namazi mund tė bėhet vetėm nėse kjo dėshmohet me hadith me transmetim tė rangut tė njėjtė – mutevatir.

2-Ebu Davudi transmeton hadithin nė tė cilin Ibn Omeri r.a. njofton se Muhammedi a.s. asnjėherė nė rrugė nuk e ka bashkuar akshamin me jacinė pėrveē njėherė. Gjithashtu transmetimi i Ibni Mes’udit r.a. i cili ka thėnė: “Pasha Allahun, Muhammedi a.s. asnjėherė nuk e ka falur namazin jashtė kohės sė tij pėrveē dy namazeve qė i ka bashkuar nė Arefat (drekėn me ikindinė dhe akshamin me jacinė nė Muzdelife gjatė kohės sė kryerjes sė haxhit). (Buhariu dhe Muslimi)

Kėto janė argumentet mbi tė cilat Ebu Hanife e themelon qėndrimin e tij mbi ēėshtjet e pėrmendura. Kjo nuk do tė thotė se dijetarėt e medhhebeve tė tjera nuk disponojnė me argumente ku i themelojnė qėndrimet e tyre tė cilat janė tė ndryshme nga ato tė Ebu Hanifes. Ata qė dėshirojnė tė merren me kėtė problematikė mund tė kthehen nė vepra kapitale, nė tė cilat flitet mbi kėto tema. Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet se secili muxhtehid meriton shpėrblim nga Allahu xh.sh. pėr mundin e studimit tė tij, qoftė edhe nėse ka shprehur qėndrim qė nuk ėshtė i drejtė ka njė shpėrblim, e nėse ka studim tė drejtė i ka dy shpėrblime. Kurse neve Allahu xh.sh. na ka urdhėruar t’i pyesim dijetarėt mbi gjėrat qė nuk i dijmė:

فَاسْأَلُوا أَهْلَ الذِّكْرِ إِنْ كُنْتُمْ لاَ تَعْلَمُونَ …

“ … pyetni pra dijetarėt, nėse ju nuk dini” (En-Nahl, 43.)

ياَ أَيُّهاَ الَّذِينَ آمَنُوا أَطِيعُوا اللهَ وَ أَطِيعُوا الرَّسُولَ وَ أُوليِ الأَمْرِ مِنْكُمْ …

“ O ju qė besuat, bindjuni Allahut, respektoni tė dėrguarin dhe pėrgjegjėsit nga ju…” (En-Nisa, 59.)

Nėse iu kthehemi kėtyre rekomandimeve tė Zotit, shpresojmė se nė mes tė muslimanėve do tė kthehet harmonia dhe pajtimi dhe nuk do tė ketė shumė divergjenca dhe ndarje. Sepse deri te divergjencat, ndarja dhe coptimi vjen kur me fe dhe me ēėshtjet fetare fillojnė tė merren ata qė pėr tė nuk janė tė aftė. Te ne ka patur dukuri, ende aktuale nė disa vende, kur disa qė patėn filluar ta lexojnė pėrkthimin e Kur’anit dhe pėrkthimin pėrmbledhjeve tė “Buhariut” dhe “Rijadu-s-salihin”, menduan se i kishin pėrvetėsuar tė gjitha shkencat islame dhe paraqiten si muxhtehidė. Allahu ua faltė nėse kėtė e kanė bėrė nga mosdija. Hapi tjetėr ishte t’i vizitojnė imamėt dhe ua shtronin gati tė njėjtat pyetje duke i testuar kėshtu cili imam di mė shumė, e pastaj krejt kėtė e kanė krahasuar me “diturinė e tyre” tė pėrvetėsuar nga ato (pak) vepra qė i kanė lexuar. Edhe pse e dijmė se nė edukatėn (bontonin) islam bėn pjesė ajo se nuk duhet tė bėjmė pyetje pėr ato gjėra qė i dijmė nga dėshira vetėm pėr tė verifikuar diturinė e dikujt. Kėshtu u patėn formuar grupe tė ndryshme dhe u qenė shkaktuar ērregullime tė mėdha pėr unitetin e muslimanėve. Shumica prej tyre as qė kanė dėgjuar pėr shkencėn e quajtur “usuli fikh”, e lere mė tė kenė lexuar diē pėr tė. Kurse pa atė shkencė nuk i lejohet askujt tė mundohet tė interpretojė dhe tė nxjerrė dispozita islame. Le tė jetė kjo njė pėrpjekje modeste pėr vendosjen e gjėrave nė vendin e vet. Trashėgimia e madhe e fikhut nuk guxon tė lėhet pas dore. Roli i muxhtehidėve, e veēmas i themeluesve tė medhhebeve tė fikhut ka qenė t’ua pėrpunojnė dhe thjeshtojnė dispozitat besimtarėve dhe kjo nė njė masė tė madhe ėshtė bėrė. Pa kėtė angazhim muslimanėt e sotit nė bazė tė burimeve tė Islamit nuk do tė mundnin tė vendosnin dispozita prej fillimit. Me gjithė vėrejtjen se dyert e ixhtihadit janė tė hapura, por ato vetėm pėr muxhtehidė. Ata qė e arrijnė gradėn e ixhtihadit drejtpėrdrejt nga Kur’ani dhe Sunneti mund tė nxjerrin dispozita si dhe tė gjejnė zgjidhje pėr situatat e reja. Ekzistimi i medhhebit nė kėtė kuptim ėshtė begati pėr ummetin, e kursesi shkak pėr ndarje e copėtim. Medhhebet kanė ekzistuar edhe nė kohėn e Umevijėve, Abasijėve dhe Osmanlinjve, andaj prezenca e tyre nuk e ka dobėsuar forcėn e shtetit islam. Ndėrkaq sot, kur nuk ka shtet islam, nuk ka respekt tė medhhebit, ekzistojnė mijėra mendime, ekziston kritika dhe gjykimi i themeluesve tė medhhebeve. Secili e ka interpretimin e vet! Sipas neve njėri prej potezave pėr shpėtim nga anarkia nė aspektin fetar tė cilėn aktualisht muslimanėt janė duke e pėrjetuar ėshtė kthimi i respektit tė medhhebeve dhe t’u lehet vetėm muxhtehidėve marrja me ēėshtjet e fesė, sidomos ato ēėshtje tė cilat muxhtehidėt e mėparshėm nuk i kanė zgjidhur pėr arsye se ato nuk kanė ekzistuar nė kohėn e tyre. Pastaj tė mos harxhohet energjia pėr studim dhe shqyrtim tė atyre mes’eleve- ēėshtjeve tė fikhut, tė cilat janė zgjidhur para mė tepėr se njė mijė vjet. Nė kėtė kuptim e pėrmbajmė vėshtrimin kritik tė dijetarėve tonė tė njohur ndaj institucioneve arsimore islame tė botės sė sotme, tė cilat nė tė shumtėn e rasteve u japin mundėsi studentėve qė tė njoftohen vetėm me ēėshtje jo tė rėndėsishme tė fikhut. P.sh. ėshtė i shpesht rasti kur studentėt doktorojnė nga temat e fikhut tė hajzit dhe nifasit apo nė hulumtimin e senedit nga lėmia e hadithit. Mė nė fund ka ardhur momenti qė t’i hyhet Islamit si njė tėrėsi.

و صلى الله على سيدنا محمد و آله !!!

(Ve sal-lahhahu ala sejjidina Muhammedin ve alihi !!!)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:34 pm

SHQIPTIMI I FJALĖS “AMIN” NĖ NAMAZ

Nė namazin e pėrbashkėt muslimanėt tonė janė mėsuar qė fjalėn amin duhet shqiptuar pa zė, nė vetvete, pasi qė imami tė kėndojė: gajril-magdubi alejhim ve leddal-lin. Dhe kryesisht kjo edhe praktikohet nėpėr xhami. Mirėpo, ėshtė bėrė dukuri e shpeshtė nė kohėt e fundit qė njerėzit duke lexuar pėrkthime tė ndryshme tė literaturės islame, sidomos tė pėrmbledhjeve tė haditheve, tė hasin nė ato pėrmbledhje hadithe, nė tė cilat rekomandohet apo konstatohet se leximi i amin-it duhet tė jetė me zė, dhe se, qė ėshtė mė me rėndėsi, Pejgamberi a.s. ashtu ka vepruar dhe ka urdhėruar tė veprohet. Pastaj konform asaj qė kanė gjetur dhe lexuar vetvetes i japin fetva se ashtu edhe duhet tė veprohet. Pranė kėsaj pashmangshėm janė komentet ndaj dijetarėve tonė si p.sh. “.. ja a po shihni qė dijetarėt tonė nuk kanė ditur asgjė, ja bukur po shkruan nė Buhari apo Rijadu-s-salihin se amin duhet tė thuhet me zė dhe atė qė tė ushtojė xhamia, e jo siē na kanė mėsuar imamėt”. Kur kėsaj i shtohet edhe rrethana se dikush ka shkuar nė haxh dhe atje ka parė dhe dėgjuar se si nė ato burime tė Islamit lexohet amin me zė sa qė ushton xhamia. Kurse ja nė Bosnje kjo nuk bėhet. Pastaj vjen deri te vendosja e kėsaj nė disa xhami tė thuhet amin me zė dhe kjo ėshtė konsideruar mė e drejtė se sa mosshqiptimi me zė. Pastaj kur pėr shkak tė luftės nė Bosnje e Hercegovinė fillojnė tė vijnė edhe arabė, dhe ata me namazet e tyre boshnjakėve u tregojnė se amin duhet tė thuhet me zė, kjo u vjen si mehlemi nė plagė. Boshnjaku mė nuk ka dilemė: “ Vėrtetė kur tė gjithė veprojnė ashtu, pse edhe ne tė mos veprojmė si ata. Pse tė bėhemi mė tė mirė se arabėt. Islami prej tyre ka filluar. Dijetarėt tonė nuk dijnė, e tė ngjashme”.

Njerėzit qė nuk kanė kurrfarė baze pėr ta mėsuar fikhun sidomos pėr tė dhėnė fetva, tash duke lexuar nė pėrkthim pėrmbledhjen e haditheve tė Buhariut i ndėrrojnė dispozitat e sheriatit, vendosin dispozita tė reja, nuk i pranojnė medhhebet, i gjykojnė imamėt (themeluesit e medhhebeve), e kritikojnė Ebu Hanifen dhe medhhebin e tij se nuk i paskėshen njohur hadithet e tė ngjashme.

Me pėrpunimin e kėsaj mes’eleje dėshiroj qė lexuesve tė respektuar t’u dėshmoj se studimi i fikhut nuk ėshtė ēėshtje e thjeshtė, por ėshtė punė qė kėrkon shumė mundim, mėsim dhe pėrpjekje. Pėr ēdo rast kjo ėshtė shumė mė e ndėrlikuar dhe e vėshtirė se sa tė merret pėrmbledhja e hadithit, tė lexohet dhe tė merret e gatshme. Po tė kishin vepruar ashtu muxhtehidėt islamė, ne sot nuk do tė kishim kėtė qė kemi. Dua tė tregoj se edhe ēėshtjes mė tė imtė nga lėmia e fesė, dijetarėt ia kanė kushtuar kujdesin e duhur, e kanė shqyrtuar, studiuar, kanė menduar dhe kanė marrė qėndrim pėr tė.

Pse Ebu Hanifja r.a. ka thėnė qė amin nė namazin e pėrbashkėt tė shqiptohet nė vetvete e jo me zė, do tė jetė temė shqyrtimi nė kėtė punim? A e ka thėnė kėtė nė mėnyrė arbitrare dhe nga vetvetja, qė dushmanėt ia mveshin, apo kėtė e ka bazuar diku?! Si edhe muxhtehidėt tjerė, imam Ebu Hanife r.a. me nxėnėsit dhe dijetarėt e tij secilėn ēėshtje e kanė studiuar gjatė, e kanė hulumtuar nė Kur’an dhe nė Sunnetin e Pejgamberit a.s. e pastaj kanė marrė qėndrim islam pėr ēėshtje tė caktuara. Asnjė pikėpamje nuk e kanė thėnė nė mėnyrė paushale apo nga koka e tyre, por tė gjitha i kanė bazuar nė burime islame. Armiqtė e islamit duan t’i hutojnė muslimanėt dhe t’ua paraqesin se si themeluesit e medhhebeve i kanė ēpikur medhhebet dhe kanė nxjerrė dispozita tė cilat nuk janė nga Kur’ani dhe Sunneti, dhe pėrhapin propagandė se muslimanėt nuk duhet t’i ndjekin, nga arsyeja se ata janė njerėz tė rėndomtė, por duhet ndjekur Kur’anin dhe Sunnetin. Tė themi kėshtu thjeshtė: “Sikur armiqtė e Islamit t’ia arrijnė t’i zhdukin medhhebet dhe ixhtihadin e dijetarėve tė mėparshėm tė cilėt i kanė pėrpunuar mėsimet e Kur’anit dhe tė Sunnetit dhe ua kanė lehtėsuar muslimanėve pėr ndjekje, qoftė edhe nėse ua lėnė tė ruajtur Kur’anin dhe Sunnetin pa shpjegim, kėto dy burime do tė ishin tė paqarta dhe muslimanėt nuk do tė mund t’i kuptonin dispozitat islame. Ky lloj sulmi ndaj muslimanėve ėshtė aktual nė kėtė kohė, andaj ua tėrheqim vėrejtjen muslimanėve nga ata qė flasin kundėr medhhebeve dhe imamėve e fetarėve tė mėdhenj siē kanė qenė Ebu Hanifja, Maliku, Shafiu, Ahmed ibn Hanbeli etj.. Medhhebet nuk janė tjetėr, as mė pak as mė shumė, veēse pėrpunim dhe shpjegim i Kur’anit dhe Sunnetit. Porositė nga Kur’ani dhe Sunneti drejtpėrdrejt mund t’i marrin dhe kuptojnė vetėm ata qė kanė arritur gradėn e ixhtihadit – muxhtehidėt. E nuk mundėn ata qė kėtė nuk e kanė arritur. Kjo pikėpamje, sigurisht do tė jetė edhe mė e qartė pas kėtij punimi.

PĖRCAKTIMI I SHQIPTIMIT TĖ FJALĖS “AMIN” NĖ NAMAZE

Hadithet tė cilat flasin mbi kėtė temė:

1. Ebu Hurejre r.a. transmeton se i dėrguari i Allahut a.s. ka thėnė: “ Kur tė thotė imami “gajril magdubi alejhim ve leddal-lin” – ju thuani amin. Amini i kujt pėrputhet me amin-in tė cilin e shqiptojnė engjejt, do t’i falen mėkatet”.

(Buhari, I-108)

2. Ebu Musa el-Esh’ari r.a. nė njė hadith mė tė gjatė transmeton: “I dėrguari i Allahut na ka mbajtur fjalim, na e ka mėsuar Sunnetin e tij dhe mėnyrėn e faljes sė namazit. Ka thėnė: “Kur tė faleni dhe t’i rrafshoni rreshtat, njė le tė ju udhėheq nė namaz (imam), kur ai tė theksojė tekbirin, thuani edhe ju. Kur ai tė thotė “gajril-magdubi alejhim ve leddal-lin”, ju thuani amin – Allahu xh.sh. do t’u pėrgjigjet”.

(Muslim, I-174)

3. Tabiini i njohur, dijetar i fikhut, Ibrahim en-Nehiu ka thėnė: “Pesė gjėra imami i shqipton nė vetvete (pa zė): Subhanekallahumme ve bi hamdike, eudhubil-lahin, bismil-lahin, amin dhe rabbena lekel-hamdu”. (Abdurrezak nė Musannifin Atharu-Sunen 1-99)

4. Ebu Vail transmeton: “Ali ibn Ebiu Talibi dhe Abdullah ibn Mes’udi nė namaze Eudhubil-lahin, Bismil-lahin dhe Aminin i kanė lexuar nė vetvete, jo me zė”. (Transmeton Taberaniu nė El-Kebir)

5. Transmeton Ebu Seid el-Bakkali nga Ebu Vaili se ka thėnė: “As Omeri e as Aliu nė namaz nuk e kanė lexuar me zė Bismilahin as Amin-in.” (Ibn Xherir et-Taberi nė Tehdhibul-Athar, El-Xhevherul-Nehijje, 1-130)

6. Transmeton Alkame nga Vaili, kurse ai nga babai i tij: ”Se ėshtė falur me Pejgamberin a.s dhe kur ka ardhur te “gajril-magdubi alejhim ve leddal-lin”, ka thėnė amin – kėtė e ka bėrė me zė tė ultė – nė vetvete.”

(Ahmedi, Ebu Davudi, Et-Tajalisi, Ebu Ja’la el-Musoli nė Musnedet e tyre dhe Daru Kutnijj dhe El-Hakim nė Mustedrek dhe ka thėnė Sahihul-isnadi, me varg tė shėndoshė tė transmetuesve).

Nga transmetimet e theksuara shihet qartas se ėshtė Sunnet tė shqiptohet amin pas imamit, pas leximit tė tij “gajril-magdubi alejhim ve leddal-lin” dhe atė nė vetvete pa zė. Nė kėto dhe nė argumentet tjera tė cilat do t’i theksojmė nė kėtė punim, shkolla juridike hanefite e themelon qėndrimin e vet nė lidhje me shqiptimin e amin-it nė namazin e pėrbashkėt. Pra, dijetarėt e shkollės juridike hanefite nuk e kanė thėnė kėtė krye nė vete, pa kurrfarė argumenti nga burimet islame.

Mirėpo, tė gjithė nuk mendojnė ashtu. Ekzistojnė transmetime prej tė cilave tė tjerėt kuptojnė se shqiptimi i amin-it duhet tė bėhet me zė jo nė vetvete. Cila ėshtė mė e drejtė nga kėto dy parime, unė nuk jam kompetent qė ta them kėtė, e as qė dua tė them se njėra ėshtė mė e drejtė se tjetra. Unė e kam pėr qėllim qė, palės e cila tenton tė paraqes se ixhtihadi i medhhebit hanefij nuk ėshtė i themeluar nė Kur’an dhe Sunnet dhe thonė se kjo ėshtė njė pėrmbledhje e parimeve dhe mendimeve racionale tė Ebu Hanifes, t’u them se janė nė mashtrim nė lidhje me kėtė. Ata nga ky shkak e sulmojnė medhhebin hanefij dhe dėshirojnė ta vendosin pamedhhebizmin nė ato midise ku ai praktikohet me shekuj. Ne e respektojmė rezultatin e ixhtihadit tė secilit muxhtehid tė pranuar, por e ndjekim Ebu Hanifen. Sepse edhe ai ėshtė muxhtehid i pranuar nga ummeti. Dhe qėllimi i dytė ėshtė qė pjesėtarėve tė medhhebit hanefij, tė cilėt nuk kanė patur mundėsi t’i mėsojnė tė gjitha argumentet (delil) nė tė cilat medhhebi hanefij i mbėshtet parimet e veta, ta kthejė dhe ruajė besimin dhe qetėsinė qė nė fikh e ndjek njė muxhtehid. Me kėtė ata e ndjekin imperativin kur’anor:

فَاسْأَلُوا أَهْلَ الذِّكْرِ إِنْ كُنْتُمْ لاَ تَعْلَمُونَ …

“ … pyetni pra dijetarėt, nėse ju nuk dini” (En-Nahl, 43.) Me “ehledh-dhikri” nė kėtė ajet te dijetarėt e usulit nėnkuptohen muxhtehidėt. Kėshtu qė mund tė themi se ata qė e ndjekin medhhebin, i cili ėshtė i pranuar nga ummeti, ata nė realitet nė kuptimin e vėrtetė e ndjekin Kur’anin. Ndėrsa ata qė u kundėrvihen medhhebeve dhe me plotė gojėn pohojnė se e ndjekin Kur’anin dhe Sunnetin, duke mos qenė muxhtehidė, dhe i ftojnė njerėzit qė t’i ndjekin nė rrugėn e tyre, ata trillojnė novatorinė (bid’atin) mė tė rrezikshėm i cili e rrėnon sheriatin nga brenda. Mos tė mashtrohen muslimanėt pse ata thonė se e ndjekin rrugėn e Kur’anit dhe tė Sunnetit tė Pejgamberit a.s. Nuk ėshtė e njėjtė tė flitet se ndiqet rruga e Kur’anit dhe Sunnetit dhe vėrtetė tė ndiqet rruga e Kur’anit dhe Sunnetit. Rruga e Kur’anit dhe Sunnetit nė ndjekjen e dispozitave tė fikhut ėshtė rruga nėpėr tė cilėn kanė ecur as’habėt, tabiinėt dhe selefi-salihu (gjeneratat e mira tė paraardhėsve). E ajo ėshtė shikuar nė atė se nė secilėn prej gjeneratave tė pėrmendura ka patur muxhtehidė, themelues tė medhhebeve dhe atyre u janė drejtuar dhe i kanė pyetur besimtarėt. Kjo ka qenė nė gjeneratėn e as’abėve, tė tabiinėve dhe nė gjeneratat e mėvonshme. Rruga e Kur’anit ėshtė rruga e respektimit tė dijetarėve. Ashtu ka qenė deri nė kėtė kohė. Nė kėtė kohė paraqitėn individė dhe grupe tė cilėt duan qė ta interpretojnė Kur’anin dhe hadithin pėrseri, prej fillimit. Nuk i pranojnė medhhebet e as autoritetet. Ata thonė: “Secili duhet t’i lexojė hadithet dhe sipas tyre tė veprojė”. Ne themi se kjo ėshtė metodė e gabueshme dhe ajo i shpie muslimanėt nė mashtrim dhe nė konflikte.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:35 pm

ARGUMENTET E TĖ TJERĖVE DHE QĖNDRIMI I MEDHHEBIT HANEFIJ KUNDREJT KĖTYRE ARGUMENTEVE

1. Ebu Seken Haxher ibn Anbes eth-Thekafij r.a. ka thėnė: “ E kam dėgjuar Vail ibn Haxher el-Hadremijjin duke thėnė: “E kam parė Pejgamberin a.s. kur e ka pėrfunduar namazin, madje nga ky kėnd e kam parė fytyrėn e tij, kur ka lexuar “gajril-magdubi alejhim ve leddal-lin”- ka thėnė amin duke e zgjatur zėrin (medde biha savtehu)- unė mendoj se e ka bėrė kėtė ashtu vetėm pėr tė na mėsuar.” (Hafidh Ebu Bishr Ed-Dulabi nė veprėn El-Esma vel-Kunja)

Senedi (zingjiri i transmetuesve) tė kėtij hadithi ėshtė si vijon: Na ka rrėfyer Hasan ibn Ali ibn Affan, na ka rrėfyer El-Husejn ibn Atijje, na ka rrėfyer Jahja ibn Sel-leme ibn Kuhejl nga babai kurse ai nga Ebu Sel-leme. Nė kėtė sened gjendet Jahja ibn Sel-leme, pėr tė cilin shkencėtarėt e hadithit kanė thėnė se transmeton hadithe jo tė besueshme (daif), andaj si i tillė refuzohet. Dhe, mjafton nėse nė senedin e njė hadithi gjendet vetėm njė person i dyshimtė qė hadithi tė vlerėsohet me vlerėsimin daif (i dobėt) dhe si i tillė nuk pėrdoret nė lėminė e dispozitave.

Nė veprėn “Et-Telhisul-habir” (1-89) qėndron: “Tirmidhiu ka theksuar nė Sunenin e tij: “Kėtė hadith e transmeton Shu’be nga Sel-leme ibn Kuhejli, andaj e ka futur nė sened ndėrmjet Haxherit dhe Vailit Alkam ibn Vailin dhe ka thėnė: “Iu mor zėri duke shqiptuar amin”. Pra kėtu e kemi transmetimin e njėjtė, hadithin e njėjtė nga dy transmetues tė cilėt nuk pajtohen nė porosinė e pjesės sė hadithit pėr tė cilėn ėshtė fjala nė kėtė punimin tonė. E kemi transmetimin nga Sufjan Thevriu i cili thotė se Pejgamberi a.s. me zė ka lexuar amin, dhe transmetimin nga Shu’be r.a. i cili hadithin e njėjtė e transmeton me porosinė se Pejgamberi a.s. nė vetvete e ka lexuar amin-in pas Fatiha-sė.

Transmetimi i kujt ėshtė mė i fuqishėm te dijetarėt e fikhut, i Sufjanit apo ai i Shu’bes?! Kjo ka qenė temė shqyrtimi nė mes tė dijetarėve. Tirmidhiu nė veprėn El-Hilal ka thėnė: Ka thėnė Aliu: “E kam pyetur Jahjanė, cili mė mirė dhe mė saktė i ka mbajtur nė mend hadithet Sufjani apo Shu’be? Ka thėnė: “Shu’be nė kėtė ka qenė mė i thellė se sa Sufjani.” Jahja ibn Seid ka thėnė: “Shu’be ka qenė mė i ditur nė lidhje me njerėzit nė sened – Filani nga Filani, kurse Sufjani i ka njohur mė mirė kaptinat e tėra”.

Transmeton Ebu Talibi nga Ahmedi: “Shu’be ėshtė mė i dijshėm nė dispozita (hukm) nga El-A’meshi dhe mė i dijshėm ėshtė nė hadithe, tė cilat flasin pėr dispozita (hadithul-ahkam). Po tė mos ishte Shu’be do tė humbnin hadithet mbi dispozitat. Shu’be ėshtė njohės mė i mirė i haditheve se sa Sufjan Thevriu. Nė kohėn e tij askush nuk ka qenė mė i dijshėm nė hadith se sa Shu’be r.a.”

Muhammed ibn Abbas En-Nesai r.a. ka thėnė: “E kam pyetur Ebu Abdullahun r.a.: “Kush ėshtė mė i fortė nė njohjen e hadithit Shu’be apo Sufjani? Ka thėnė: “Sufjani ėshtė njeri hafidh dhe ka qenė njeri i mirė, por Shu’be ėshtė mė i besueshėm se ai dhe ai ėshtė njeriu mė i devotshėm tė cilin e njoh unė.”

Hammad ibn Zejdi ka thėnė: “Nuk i vė veshin kush i kundėrvihet mendimit tim nėse ai pėrputhet me mendimin e Shu’bes r.a. Nėse nė diēka mendimi im nuk pajtohet me atė tė Shu’bes atėherė e lė mendimin tim”.

Dikush i ka thėnė Ebu Davudit: “Ai (Shu’be) ėshtė mė i mirė nė hadith se Sufjani! Ka thėnė: “Nė botė nuk ka mė tė mirė nė hadith se sa Shu’be dhe Maliku. Shu’be nganjėherė gabon nė emra (sened) pėr shkak tė sasisė madhe qė mban nė mend tė metnit (teksti i hadithit).”

Ka thėnė Edh-Dhehebiu nė “Tedhkiretu huffadhi”: “Ka thėnė Ebu Zejd El-Herevi: E kam dėgjuar Shu’ben duke thėnė: “Tė bie nga lartėsitė qiellore dhe tė thyhem, mė i kėnaqur do tė isha se sa tė gaboj nė citimin e hadithit.” (1-183)

Kjo ėshtė thėnė pėr Shu’ben r.a. Sa i pėrket Sufjan Thevriut r.a. p.sh. nė “Takrib” pėr tė thuhet “Sadukun”- transmetues i sinqertė, por nganjėherė transmeton edhe transmetime tė pasakta, (fq. 164) Dhe sa i pėrket konkretisht kėtij hadithi tė cilin e transmeton Sufjani me “ka thėnė amin me zė tė lartė, “Shu’be hadithin e njėjtė e transmeton me “ka thėnė amin nė vetvete.” Pos Shu’bes mbi kėtė ēėshtje edhe Muhammed ibn Xhaferi, Ebu Davud et-Tajalisi, Jezid ibn Zeri, Amr ibn Merzuk, tė gjithė kėta janė pajtuar pėr shqiptimin e amin nė vetvete.”

Ka thėnė Ahmed Zafer Osmani: “Pasi qė nė kėtė hadith janė mendimet e kundėrta nė mes Shu’bes dhe Sufjanit – ėshtė e nevojshme t’i jipet prioritet ose pėrparėsi njėrit ndaj tjetrit. Duke sqaruar kėtė themi se: “Hadithi i Shu’bes r.a. nė tė cilin theksohet se Pejgamberi a.s nė vetvete ka lexuar amin ėshtė mė i fortė me rivajet (sened) dhe me dirajet – porosi pėrmbajtje.” Tashmė kemi thėnė se Shu’be r.a. te shumica e dijetarėve ėshtė mė i njohur se Sufjani dhe ėshtė mė e afėrt dhe mė e drejtė qė ai i cili ėshtė mė i njohur mendimi i tij tė jetė mė i fortė dhe mė i pranuar. Shu’be ėshtė EMIRUL-MUMININE nė hadith. Sa i pėrket vetė porosisė sė kėtyre dy haditheve, themi se transmetimi i Shu’bes edhe nga ky aspekt ėshtė mė i fortė. Pėr arsye se amin ėshtė dua. Kurse esenca e duasė ėshtė qė tė bėhet nė vetvete. Allahu xh.sh. thotė:

أُدْعُوا رَبَّكُمْ تَضَرُّعاً وَ خُفْيَةً …

“ Lutnie Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje…(El-A’raf, 55.).

Buhariu, duke transmetuar nga Ata’ nė Sahihun e tij thotė: “Amin ėshtė dua”.

Ebu Shejh me sened tė ngjitur transmeton nga Enesi kėtė hadith sahih: “Duaja nė fshehtėsi ėshtė mė e vlefshme se shtatėdhjetė dua publikisht”.

Ibn Hibbani r.a. nė sahihun e tij e transmeton kėtė hadith merfu’: ““Duaja mė e vlefshme ėshtė ajo qė lexohet nė fshehtėsi”. Nėse kemi thėnė se amin ėshtė dua, atėherė ėshtė e logjikshme se nėse ėshtė mė e mirė dhe mė e vlefshme ajo dua qė bėhet nė vetvete qė edhe leximi i amin tė bėhet nė vetvete e jo me zė. Pėr kėtė arsye edhe shumica e as’habėve dhe tabiinėve amin e kanė lexuar nė vetvete-pa zė. (Xhevherun-Nekijj, 1-32)

Transmetohet nga Ibni Mes’udi r.a. nga Nah’iu, Sha’biu, Ibrahim et-Tejmiu se as’habėt nė vetvete e kanė shqiptuar amin. Pėr kėtė arsye edhe i jipet pėrparėsi hadithit, tė cilin e transmeton Shu’be r.a. ndaj hadithit qė e transmeton Sufjani nė tė cilin theksohet se Pejgamberi a.s. “e ka zgjatur me tė zėrin” (medde biha savtehu), qė mund tė ketė edhe kuptimin se ai e ka zgjatur zėrin duke shqiptuar amin nė vetvete, sepse edhe nė medhhebin e Sufjan Thevriut thuhet se shqiptimi i amin nė namaz duhet tė bėhet nė vetvete e jo me zė. (I’lau sunen 1-219)

Kurse transmetimin nė tė cilin theksohet se Pejgamberi a.s. ka lexuar amin me zė ne e kuptojmė se ajo ėshtė bėrė me qėllim tė mėsimit tė tjerėve. Kėtė metodė e ka pėrdorur edhe Omeri r.a. kur nganjėherė e ka lexuar me zė edhe subhaneken nė mėnyrė qė tė mėsojnė ata qė falen pas tij. Kjo poashtu transmetohet edhe nga Ebu Hurejre r.a.

Mbi kėtė ėshtė prononcuar edhe Ibn Kajjim el-Xhevzijje r.a.: “Nėse ndonjėherė imami lexon me zė me qėllim tė mėsimit tė tjerėve, nė tė nuk ka dėm, sepse edhe Omeri ka lexuar me zė kur ka hyrė nė namaz pėr t’i mėsuar tė besimtarėt. Ibn Abbasi po ashtu nė xhenaze e ka lexuar Fatihan me zė, pėr tė treguar se kjo ėshtė sunnet, i njėjtė ėshtė edhe rasti i leximit tė imamit me zė tė fjalės amin.” (Zadul-mead 1-71)

Ndėrkaq, nga hadithi prej Vail ibn Haxherit, vėrejtėm se nė fund thotė: (Ma erahu il-la jual-limuna) – e shoh se dėshironte tė na mėsojė”.

ARGUMENTE TJERA

Sa u pėrket argumenteve tė tjera, tė cilat theksohen si dėshmi e rregullėsisė sė shqiptimit tė amin-it me zė, do t’i citojmė dhe pėr secilėn do tė flasim.

1. Nė veprėn Et-Telhisul-habir (1-89) nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se kur Pejgamberi a.s. e ka kryer Fatihan e ka ngritur zėrin dhe ka thėnė amin”. (Ed-Daru Kutnijj dhe El-Hakim)

Daru Kutnijj ka thėnė: “Senedi i kėtij hadithi ėshtė hasen-i mirė. Kurse Hakimi ka thėnė: Sahih sipas kushteve tė Buhariut dhe Muslimit. Edhe Bejheki ka thėnė: Hasenun sahih. (Hadith i mirė i rregullt.)

Mirėpo, nė veprėn “Xhevherun-Nekijj” (1-132) theksohet se nė senedin e kėtij hadithi Jahja ibn Osman ibn Hatem ka thėnė: ” Pėr tė kanė folur nė Keshshaf nga Dhehebiu: “Ai ka edhe atė e cila i refuzohet”.

En-Nesaiu ka thėnė: “Nuk ėshtė i besueshėm”. Kurse Muhammed ibn Avf Et-Tai, muhaddith i Homsit pėr tė ka thėnė se ėshtė gėnjeshtar”.

Nė veprėn “Ta’likul-hasen” (1-93) thuhet: “Nė senedin e hadithit tė cilin e transmeton Hakimi dhe Daru Kutnijj gjendet Is’hak ibn Ibrahim el-Alai ez-Zubejdi ibn Zebrik nga i cili as Buhariu e as Muslimi nuk kanė dashtė tė marrin hadithe, si dhe as katėr transmetuesit tjerė tė njohur nė Sunenet e tyre. En-Nesai pėr tė thotė se ėshtė transmetues daif - i dobėt (i pabesueshėm). Kurse Muhammed ibn Avf et-Tai pėr tė thotė se ėshtė gėnjeshtar”.

Nė veprėn “Tehdhibut-Tehdhib” qėndron: “El-Axheri transmeton nga Ebu Davudi se Muhammed ibn Avf ka thėnė: Nuk dyshoj aspak se Is’hak ibn Zeberik ėshtė gėnjeshtar”. (1-216)

Megjithatė, do tė thotė se pas kėsaj nuk mund tė thuhet pėr senedin e kėtij hadithi se ėshtė ajo qė ka thėnė El-Hakimi qė ėshtė nė kushtet e Buhariut dhe Muslimit. (I’lau sunen 1-221)

2. Ibn Maxhe r.a. transmeton nga Ebu Hurejre r.e. se ka thėnė: “Njerėzit e patėn lėnė pas dore shqiptimin e amin, kurse Pejgamberi a.s. pasi kėndonte “gajril-magdubi alejhim ve leddal-lin” thoshte amin – madje e dėgjonin ata qė ishin nė saffin e parė – e nga kjo xhamia ushtonte”. (1-62)

Them: ”Ky hadith nuk e ka tė rregullt as senedin e as metnin. Pėr sa i pėrket senedit: “Pėr shkak se nė tė gjendet Bishr ibn Rafiī – pėr tė cilin Buhariu ka thėnė se nuk ėshtė i besueshėm nė hadith. Ahmed ibn Hanbeli pėr tė ka thėnė: “Daif – i dobėt.” Ibn Maxhe ka thėnė: “Ka transmetuar hadithe tė trilluara (munker)” (Mizan, 1-147). Hafidhi nė veprėn “Tehdhibut-tehdhib” ka thėnė: “Ibn Abdul-Berr nė “Kunja” ka thėnė: “Ai ėshtė i dobėt, transmeton hadithe tė rrejshme”.

Nė veprėn “El-Insaf”: “Janė pajtuar se ai ka transmetuar hadithe tė rrejshme dhe i refuzohet ēdo gjė qė transmeton, ashtu qė dijetarėt nuk bazojnė asgjė nė transmetimet e tij. Nė mes tė shkencėtarėve tė hadithit nuk ka divergjencė mendimesh rreth ēėshtjes sė Bishr ibn Rafiut”.

Ndėrkaq, sa i pėrket parregullėsisė nė metėn (teksti i hadithit) aty janė dy fjali qė janė tė palogjikshme. Kuptohet nga hadithi se Pejgamberi a.s. e ka shqiptuar me zė amin-in – pėr ta dėgjuar nė safin e parė – dhe shton “qė xhamia tė ushtojė”. Nėse ėshtė me zė ashtu qė tė ushtojė xhamia – atėherė do tė dėgjonin tė gjithė edhe nė safat tjera – e jo vetėm nė safin e parė. Pastaj hadithin e njėjtė e transmeton Ebu Davudi pa shtesėn “qė xhamia tė ushtojė”.

3. Gjithashtu theksohet transmetimi nė Musnedin e Is’hak ibn Ravejhit: ”Na ka njoftuar En-Nadr ibn Shumejl nga Harun el-Averi, nga Ismail ibn Muslimi, nga Is’hak ibn Um el-Husej, e ky nga nėna e tij se ka thėnė: “Jam falur me Pejgamberin a.s, e kur e ka lexuar “ve leddal-lin” – ka thėnė amin – e ka dėgjuar nga safat e grave. (Zejleiī 1-196)

Mirėpo, nė kėtė sened ėshtė Ismail ibn Muslim el-Mekki, i cili ėshtė daif. Ahmedi ka thėnė: “transmeton hadithe munker (tė trilluara)”. En-Nesai ka thėnė: “ Metrul – hadithet e tij lėhen – refuzohen”. Ali ibn el-Medini ka thėnė: “Hadithet e tij nuk shkruhen”. Ibn Muin ka thėnė: “Ismail ibn Muslim el-Mekki nuk ėshtė asgjė”. (El-Mizan 1-115)

4. Buhariu ka shėnuar ta’lik (koment) nga Aisheja r.a., tė njėjtin e thekson edhe Abdurrezaku nga ibn Xhurejxhi nga Ata’ – se ka thėnė: “E kam pyetur: “A e ka shqiptuar Ibn Zubejri amin nė fund tė Fatihas? Ka thėnė: “Po, dhe ata pas tij kanė shqiptuar amin sa qė nė xhami ėshtė dėgjuar zhurma”. (Fet’hul-Bari 7-217)

Edhe El-Bejheki ka shėnuar transmetimin nga Atau i cili ka thėnė: “I kam pėrjetuar nė kėtė xhami dyqindė falės, kur imami thotė “ve leddal-lin” e kam dėgjuar zhurmėn e fjalėve tė tyre amin.

Komenti ynė: Fjalėve dhe veprave tė as’habėve nėse u kundėrvihen fjalė dhe vepra tė as’habėve tjerė nuk merren si argument. Ne kemi transmetime tė qarta dhe tė sakta nga Omer ibn Hattabi, Ali ibn Ebi Talibi dhe Abdullah ibn Mes’udi r.a. se amin-in e kanė shqiptuar pa zė dhe ata janė tė mjaftueshėm si shembull. Vėrejtėm gjithashtu transmetimin tė cilin e ka shėnuar Taberiu se shumica e as’habėve dhe tabiinėve amin-in e kanė theksuar nė vetvete –pa zė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:35 pm

PĖRFUNDIM

Nga krejt ajo qė u theksua nė kėtė temė, mund tė nxirret ky pėrfundim: Theksimi i amin-it nė vetvete pas Fatihas ėshtė bazė – asl dhe kėtė nuk duhet lėnė, pasi qė nuk ka argument tė fortė i cili dėshmon se duhet vepruar ndryshe. Ajo qė ėshtė parė te Pejgamberi a.s. se njėherė ka theksuar amin-in me zė, ne e shpjegojmė se ai kėtė e ka bėrė pėr t’i mėsuar tė tjerėt – e jo se duhet tė theksohet me zė nė tė gjitha namazet. Pėrparėsi i jipet asaj qė ėshtė bazė – (asl) dhe ēka ėshtė burimore dhe e pamė nga transmetimet se shumica e as’habėve dhe tabiinėve amin-in e kanė theksuar nė vetvete- pa zė.

DHE NĖ FUND

Pra, ajo qė veprojnė boshnjakėt- muslimanėt nė xhamitė e tyre, qė e falin namazin me dinjitet, me pėrulje, qetė dhe me diciplinė dhe qė nuk e theksojnė amin-in me zė, nuk ėshtė risi-trillim i tyre, e as nuk ėshtė trillim i imamit tonė tė ndershėm Ebu Hanife r.a.

Kjo qė disa zotėrinjė i ēudit, kur kanė ardhur nė Bosnje dhe i kanė parė boshnjakėt – muslimanėt duke mos e theksuar amin-in me zė, e thonė: “Sikur nė mesin tonė tė paraqitej Pejgamberi a.s. apo ndonjėri prej as’habėve tė tij r.a. prej fesė nuk do tė na njihshin asgjė pėrpos Kibles” Imad El-Misri, hyrje, “Botėkuptimet tė cilat duhet t’i pėrmirėsojmė”. Andaj me qėllim tė kthimit tė boshnjakėve nė “rrugė tė drejtė” e ka shkruar veprėn “kapitale”“BOTĖKUPTIMET TĖ CILAT DUHET T’I PĖRMIRĖSOJMĖ”, tė cilės zotėriu i theksuar dhe shoqėria e cila qėndron pas tij, sigurisht pa vetėdije ia kanė dhėnė titullin e vėrtetė, sepse fjala ėshtė pėr botėkuptimet tė cilat duhet pėrmirėsuar, qė nėnkuptohet nga vetė titulli. Pra, nė libėr ėshtė fjala pėr botėkuptimet tė cilat duhet t’i pėrmirėsojnė ata qė qėndrojnė pas kėtij libri, mu ashtu, goditje nė cak me zgjedhjen e titullit tė kėsaj broshure. Unė do tė isha pak mė modest e do tė thosha, le t’i pėrgjigjen titullit tė asaj broshure ata qė e kanė shkruar dhe t’i ndryshojnė botėkuptimet tė cilat duhet ndryshuar veēmas rreth kaptinės sė ibadatit, apo edhe mė konkretisht dispozitat tė cilat i kanė pėrmendur rreth namazit. Zotėri Misri ēuditet qė boshnjakėt-muslimanėt e theksojnė amin-in nė vetvete, shpresoj se nėse ka mundėsi ta lexojė kėtė punim mė nuk do tė ēuditet. Sepse ia kemi dėshmuar se kjo nė realitet ka qenė praktika e Pejgamberit a.s. Ai dhe njerėzit e tij ēuditen edhe pėr dukuri tė tjera tek ne: “Ēuditen qė te ne gratė falen ndryshe nga burrat dhe fton qė tė falen njėsoj gratė dhe burrat, ēuditen qė boshnjakėt-muslimanėt i ngrejnė duart vetėm nė tekbirin fillestar, e jo katėr herė nė ēka ai i fton, ēuditen qė ndiqet Ebu Hanifja si muxhtehid, ndėrsa edhe ai vetė ka thėnė “nėse gjendet hadith sahih” ai ėshtė medhhebi i tij, dhe ja Imad Misri ka gjetur hadithe sahih, tė cilat Ebu Hanifja nuk i ka ditur, andaj i kthen Boshnjakėt-muslimanėt qė t’i ndjekin. Por, vėllai im i dashur, pėr diēka tė tillė nevojitet pak mė tepėr, mė kapitale se sa libreza ”“BOTĖKUPTIMET TĖ CILAT DUHET T’I PĖRMIRĖSOJMĖ”. Mirėpo, i ri je siē po shihet, andaj e ke rastin. Mirėpo vėlla, atė qė ke shkruar pėr as’habin ibn Mes’ud nuk i ka hije atij qė pretendon tė bėhet muxhtehid. Pėr as’habėt duhet tė flitet me respekt. Kurse Abdullah ibn Mes’udi zė vend tė madh, sė pari te Pejgamberi a.s. e pastaj te tė gjithė muslimanėt. Ai ėshtė njėri prej tė rrallėve qė gjithmonė kanė qenė me Pejgamberin a.s. Madje edhe ka fjetur nė shtėpi tė Pejgamberit. Halifi Omer r.a. e ka dėrguar nė Kufe, e cila mė vonė falė atij u bė qendėr e njohur shkencore. Vetė Ali ibn Ebi Talibi kėtė vend e ka quajtur medinetul-ulemai (qytet shkencėtarėsh). Dėshira e Allahut ka qenė qė nė kėtė “qytet shkencėtarėsh” ka lindur edhe Ebu Hanifja r.a., ndėrsa ju nė njė artikull tuajin e keni prezentuar, se Abdullah ibn Mes’udi thuaja se ka harruar ēdo gjė qė ka ditur. Ashtu qė ėshtė dashur t’i mėsohet prej fillimit sa rekate ka namazi i sabahut, pastaj kishte harruar se Pejgamberi a.s. gjatė faljes kishte lėvizur krahėt e duart, ashtu siē bėni ju sot, por sigurisht nuk ka patur dikend si Misriu, qė ja pėrseri tė gjitha tė ia mėsojė prej fillimit. Ėshtė e vėrtetė se Ebu Hanifja krejt fikhun e ka marrė pėrmes mėsuesve tė tij nga Abdullah ibn Mes’udi, i cili nė gjeneratėn e as’habėve ishte mė i dituri nė ēėshtjet e dispozitave tė fikhut. Ne, pjesėtarėt e medhhebit hanefij mburremi me kėtė. T’i hyhet punės me tė cilėn janė marrė muxhtehidėt, nuk ėshtė gjė e lehtė siē e paraqitni ju. Nuk ėshtė kjo sikur kur ka ardhur njė beduin te Pejgamberi a.s. pėr ta pyetur pėr atė qė i nevojitet pėr ta shpie nė xhennet, dhe Pejgamberi a.s. shkurtimisht i tregon veprimet tė cilat do ta shpiejnė nė xhennet. Ndonėse ky rast ėshtė i vėrtetė, megjithatė nuk ka ndodhur qė ai beduin mė vonė t’i vizitojė tė tjerėt duke luajtur rolin e muxhtehidit, duke folur se si Islami ėshtė i thjeshtė dhe ēdokush mund ta mėsojė dhe pėrvetėsojė pėr disa orė, siē e paraqitni ju sot. Tė paktėn, tė flitet pėr fikhun dhe pėr dispozitat e fikhut, duke mos njohur shkencėn e cila quhet –usuli fikh – ėshtė qesharake. Nuk ėshtė e mjaftueshme tė merret njė pėrmbledhje e haditheve tė lexohet njė hadith dhe tė thuhet: “Kjo ėshtė rruga e drejtė, dhe nuk bėn ndryshe.” Shkencėtarėt e hadithit janė sikurse farmaceutėt qė ruajnė barėra tė ndryshme por pa mjekė nuk dinė cili bar ėshtė pėr cilėn sėmundje. E kėta janė shkencėtarėt e fikhut. Andaj ai qė nė fikh i referohet Ibn Haxher Askalaniut apo Buhariut, ėshtė si ai qė nė ēėshtjet e kimisė i referohet historianit ose nė pyetjet e filozofisė i referohet ekspertit tė matematikės. Cilido qė vepron kėshtu nė botėn e njerėzve normalė, tė krijesave tė kuptueshme tė Allahut, duket si dikush qė i ka ngatėrruar tė gjitha. Andaj, ty vėlla, Imad El-Misri, tė rekomandoj nėse mendon ta vazhdosh punėn nė rrugė pėr t’u bėrė muxhtehid, atėherė pėrveē veprave tė hadithit tė cilat i ke, blije edhe ndonjė vepėr tė fikhut. Shpresoj se edhe kur ta lexosh kėtė punim do tė zbulosh diē nga kjo shkencė fisnike, shkenca e fikhut, pėr tė cilėn Pejgamberi a.s. ka thėnė:

مَنْ يُرِدِ اللهُ بِهِ خَيْراً يُفَقِّهْهُ فِي الدِّينِ .

“ Kujt Allahu xh.sh. i dėshiron mirė, do ta udhėzojė nė kuptimin e dispozitave fetare”.

(Buhariu, Muslimi)

Rruga e ardhjes deri te njė dispozitė (hukm) ėshtė shumė mė e vėshtirė dhe kėrkon angazhime, punė dhe hulumtime, shumė mė tepėr se sa qė mendoni ju tė cilėt quheni selefij, tė cilėt me apo pa vetėdije e propagandoni risinė mė tė rrezikshme e cila e rrėnon dhe e prish sheriatin islam.

وَ صَلَّىاللهُ عَلَى سَيِّدِناَ وَ نَبِيِّنا مُحَمَّدٍ وَ عَلَى آلِهِ وَ صَحْبِهِ وَ سَلَّم .

NGRITJA E DUARVE NĖ NAMAZ PĖRVEĒ NĖ TEKBIRIN FILLESTAR

Abdullah ibn Amr ibn As transmeton se Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Allahu xh.sh. nuk e ngre (merr) diturinė menjėherė, me tėrheqjen e diturisė nga njerėzit, por e tėrheq (merr) diturinė me vdekjen e dijetarėve. Dhe kur tė mos mbetėn njerėz tė dijshėm, atėherė nė vendet udhėheqėse do tė vendosen injorantėt tė cilėt kur tė pyetėn do tė japin pėrgjigje pa dituri, ashtu qė do tė mashtrojnė nga rruga e drejtė dhe edhe vetė do tė jenė tė mashtruar”. (Ibn Maxhe, Sunen, fq. 1-20)

Hyrje: Pėrse kam vendosur ta shqyrtoj kėtė mes’ele?

Kur ta shiqojmė hadithi-sherifin e sipėrtheksuar, gati lirisht mund tė themi se Allahu xh.sh. qysh moti ka filluar ta tėrheqė (merr) diturinė. Besoj se nuk jam i vetmi qė kam patur rast tė jam nė situatė tė mė rekomandohet mėnyra e re e faljes. Dhe qė ėshtė interesant, kėto rekomandime nuk vijnė nga njerėz tė dijshėm, qė deri diku do tė ishte normale. Kjo shpesh vjen nga muslimanėt gjysmė tė arsimuar ose tė paarsimuar. Kur tė shohin duke falur namaz ashtu si ke mėsuar, nė rastin tonė, nė baza tė medhhebit hanefij, tė thonė: “A e di ti se Pejgamberi a.s. nuk ėshtė falur ashtu”. Dhe pastaj tė numėrojnė shembuj tė “faljes sė drejtė”: hapjen e kėmbėve, lidhjen e duarve nė gjoks, shqiptimi i amin-it me zė, ngritja e duarve para dhe pas rukusė, etj…

Njerėzit qė nuk dijnė asgjė nga fikhu, aty kėtu kanė mėsuar se mund tė falet edhe ndryshe nga mėnyra nė tė cilėn janė mėsuar tė falen muslimanėt e Bosnjes, sipas ixhtihadit tė shkollės juridike hanefite, andaj i japin vetes tė drejtė tė falen siē kanė dėgjuar prej tė tjerėve, vetėm qė tė jetė ndryshe nga ajo qė kanė mėsuar dhe qė ka qenė traditė mė herėt. Pos kėsaj ėshtė dukuri e shpeshtė qė kundėr medhhebit hanefij edhe tė thekėsohen akuza se nuk ėshtė i themeluar nė hadithe tė drejta. Kjo njerėzit tonė i bie nė situatė tė pavolitshme. U thekėsohet hadithi pėr ndonjė ēėshtje tė caktuar dhe pėrmendet mendimi i medhhebit hanefij; zakonisht zgjedhet qėndrimi kundėrthėnės. Pastaj triumfalisht pyet: kė do ta ndjekim; Pejgamberin a.s. apo Ebu Hanifen?! Normalisht se muslimani ynė nė situatė tė tillė do tė habitet. Fare nuk jipet shpjegim pėrse Ebu Hanife e ka marrė atė qėndrim! Ndėrkaq, dihet se ai, si dhe muxhtehidėt tjerė kanė thėnė: “Nuk lejohet qė dikush t’i transmetojė mėsimet, fetvatė dhe pėrgjigjet tona, nėse nuk e di nė ēka ne i kemi themeluar dhe prej nga i kemi marrė.” Ebu Hanifja por edhe imamėt tjerė muxhtehidė pėr mėsimet e tyre themel e kanė patur Kur’anin dhe Hadithin. Mirėpo, atyre qė sipėrfaqėsisht i njohin ēėshtjet fetare u duket se Ebu Hanife ėshtė nė kundėrthėnie me hadithet e Pejgamberit a.s.

Kėtyre ditėve nė trojet tona ėshtė paraqitur njė broshurė e kėtij lloji nga njėfar Imad El-Misri “BOTĖKUPTIMET TĖ CILAT DUHET T’I PĖRMIRĖSOJMĖ” tė cilėn e ka botuar Qendra islame nė Travnik, nėn patronazhin e Organizatės Kuvajtase pėr Ringjalljen e Trashėgimisė Islame. E lexova kėtė broshurė dhe ndjeva dėshirė qė tė pėrgjigjem nė secilin paragraf tė theksuar aty dhe tė tregoj parregullėsinė. Kėsaj po i shmangem tash, por, in sha Allahu, sė shpejti kėtė do ta bėj. Kurse tani pėr tani lexuesve dua t’ua prezantojė njė mes’ele tė fikhut, se si ėshtė zgjidhur nė medhhebin hanefij dhe si nė broshurėn e pėrmendur dhe pėrmes kėtij shembulli lexuesve do tu bėhet e qartė se pėr ēka nė realitet ėshtė fjala. Kush ēfarė tendenca ka. Nė faqen 18 tė veprės sė pėrmendur, autori thotė: “Katėr herė ngriten duart nė namaz; nė tekbirin fillestar, kur tė shkojmė nė ruku, kur tė ngritemi nga rukuja, dhe kur tė ngritemi nga teshehudi i parė, nė rekatin e tretė,- hadithin e transmeton ibn Omeri, kurse e shėnon Buhariu”. Mbaron citati.

Kryesisht broshura ėshtė e shkruar nė kėtė stil. Si vėrejtje tė parė mund tė thuhet se shkrimi i kėtij lloji nė vete nuk ka asgjė me metodėn shkencore. Askund nuk theksohet nga cili libėr ėshtė marrė citati, numri i faqes, vendi i botimit etj. Ēdokush do tė mundte nė mėnyrė arbitrare tė shkruajė ēka tė dojė dhe nė fund tė shtojė: kėshtu ka vepruar Pejgamberi a.s., sidomos nėse kemi tė bėjmė me persona tė cilėt nuk llogarisin se pėr tė do tė kenė pėrgjegjėsi para Sunduesit tė botėve.

Ēėshtja e dytė pėr tė cilėn mendoj kur ėshtė fjala pėr dukuritė e tilla ėshtė; pėrse vjen pikėrisht deri te aktualizimi i ēėshtjeve tė kėtilla nė midiset ku jetojnė muslimanėt dhe atė atėherė kur u kanoset rreziku nga armiku i jashtėm me agresion dhe ēfarosje biologjike. Si kontribut pėr kėtė pohim do t’i theksoj tre shembuj:

1. Lufta irako-iraniane. Shembull tipik i luftės agresive nga ana e Irakut, i ndihmuar me tė madhe nga fuqitė perėndimore, u sul kundėr Republikės Islamike tė Iranit tė sapoformuar. Nė atė periudhė vjen deri te vėrshimi i madh i broshurave, revistave, studimeve etj. Nė tė cilat aktualizohet problematika e divergjencave mes Islamit sunij dhe atij shiij. Natyrisht, pėrfundimi ėshtė i qartė; ndihmohet agresioni i regjimit ateist kundėr atij islamik.

2. Lufta nė Afganistan. Afganistani ėshtė vend islamik shumėshekullor nė tė cilin ėshtė praktikuar medhhebi hanefij. Me vite muslimanėt nė Afganistan kanė jetuar duke e adhuruar Allahun xh.sh. nė baza tė medhhebit hanefij. Asnjėherė askujt, veēmas prej anash, nuk i ka penguar ajo qė nė Afganistan ėshtė i pėrfaqėsuar medhhebi hanefij. Kur vjen deri te agresioni nga ana e Rusisė, tash gjenden shumė “miq” tė cilėt vijnė t’i ruajnė afganistanasit nga mashtrimi i besimit tė gabuar dhe t’ua mėsojnė besimin e drejtė akide-selime, e nė kėtė strukturė vjen nė pyetje edhe medhhebi hanefij. Hapen shumė qendra islame me orientime tė ndryshme dhe pėr njė kohė tė shkurtėr vjen deri te coptimi i popullit afgan tė bashkuar deri atėherė. Ia shtroj vetes pyetjen, se si deri sa nuk ishte lufta nė Afganistan askush nuk ka ardhur dhe ta shtrojė pyetjen e pluralizmit tė medhhebeve nė njė midis dhe pėr akiden e drejtė apo tė padrejtė. Kjo pikėrisht vjen nė kohėn kur njė populli musliman i kanoset shfarosja nga njė popull tjetėr pabesimtar. Pa dyshim se protagonistėt e mėsimit dhe ideve tė tilla gjithsesi u shkojnė pėr shtati planeve armiqėsore, me vetėdije apo pa tė.

3. Shembulli nė Bosnje e Hercegovinė. Plotėsisht e njėjta gjė sikur dhe me Afganistanin. Muslimanėve u kanoset shfarosja fizike. Kanė rėnė shumė viktima. Po ndodhė e njėjta gjė. Vijnė individė apo grupe tė organizuara dhe dėshirojnė t’u ndihmojnė boshnjakėve-muslimanėve me atė qė do t’ua ndėrrojnė medhhebin hanefij. Happen qendra islame, shkruhen dhe shpėrndahen broshura falas, me vėnien e theksit nė ndryshueshmėri tė interpretimit tė dispozitave islame me tendencė qė ajo gjė qė ėshtė te ne zakonisht tė shpallet e gabueshme. Normalisht qė kjo do tė rezultojė me konflikte dhe ndarje mes muslimanėve. Kur tė shikojmė se ku hapen kėto qendra dhe shkolla. Nė territorin e lirė, aty ku luftėtarėt tonė e kanė dėbuar armiqtė. Por sipas planit tė dikujt muslimanėt nuk guxojnė tė mbesin tė bashkuar nė njė ide. Duhet sa mė shumė tė ē’antarėsohen. Ata qė kanė ardhur nga vendet tjera pėr tė luftuar pėr ēėshtjen e Bosnjes, e nuk kanė qenė tė obliguar tė shkojnė e t’u ndihmojnė tė tjerėve nėse nuk e kanė rregulluar situatėn e vet. Duke filluar nga Egjipti, Arabia Saudite e vendeve tjera. Luftėtarė tė nderuar, nga ngatėrresa qė po shkaktohet me paraqitjen tuaj dhe me vendosjen e mėsimit tuaj nė trojet tona mė shumė ka dėm se sa dobi. Ju nuk e keni zgjidhur situatėn nė vatanet tuaja, e deri sa kėtė nuk e bėni, Allahu nuk ju obligon qė t’u ndihmoni tė tjerėve. Ai qė nuk mund t’i ndihmojė vetvetes nuk mundet as tjetrit, pėrveē qė mund tė jetė i manipuluar. Ēfarėdo ndihme pėr muslimanėt e Bosnjes, sado qė tė jetė e sinqertė dhe qėllimmirė nėse rezulton me rezultate tė njėjta siē ndodhi nė Afganistan, pėr ne ėshtė e rrezikshme ta pranojmė. Nuk do tė dėshirojmė qė pas qėrimit tė hesapeve me agresorin tė vijė qėrimi i hesapeve tė cilin historia e re e njeh me emrin “luftė vėllavrasėse fetare”, ndėrsa pamfletet siē ėshtė kjo tė cilėn e pėrmendem shpiejnė kah kjo rrugė.

Kurse tash t’i kthehemi temės tonė tė fikhut. Nė medhhebin tonė duart nė namaz ngriten vetėm me rastin e marrjes sė tekbirit fillestar (iftitah tekbir) dhe atė deri te pjesa e butė e veshit dhe shqiptohet “Allahu ekber”. Pėrse ka thėnė Ebu Hanifja qė tė veprohet kėshtu nė namaz, kur kemi parė se si Imad El-Misri na e citon hadithin se si duhet katėr herė tė ngriten duart?

1. Abdullah ibn Kutejbe transmeton nga Xhabir ibn Semrete r.a. se ka thėnė: “Njė ditė Pejgamberi a.s. erdhi nė mesin tonė dhe ka thėnė: “Ēka keni, ju shoh duke i lėvizur krahėt nė namaz sikur t’ishin duart tuaja bishta tė kuajve kryeneēė. Qetėsohuni nė namaz”. (Muslimi, vol. 1, hadithi 181, I’lau sunen vol. 3, fq. 43)

Imam Buhariu e ka shėnuar anekdotėn ndėrmjet Ebu Hanifes dhe Ibn Mubarekut. Me njė rast Ibn Mubarek ėshtė falur pranė Ebu Hanifes r.a. dhe i ka ngritur duart nė namaz. Kur e kanė pėrfunduar Ebu Hanifja i thotė duke i hedhur fjalė: “Mendova se po duash tė fluturosh nė namaz , kur hetova qė po i lėvizėsh krahėt”! Ibn Mubarek i pėrgjigjet se kur nuk kam fluturuar me rastin e ngritjes sė parė, nuk do tė fluturoj edhe me ngritjen e mė vonshme.

Nga kjo anekdotė disa kanė kuptuar se Ibn Mubarek pėrshtatshėm i ėshtė pėrgjigjur Ebu Hanifes. Mirėpo, nga e theksuara shihet mendjemprehtėsia dhe spirituoziteti i imamit tonė Ebu Hanifes r.a.

2. Alkame ka thėnė: “Abdullah ibn Mes’udi ka thėnė: “A dėshironi t’u fali ashtu siē ėshtė falur Pejgamberi a.s.?” Ėshtė falur dhe i ka ngritur duart vetėm nė tekbirin fillestar”.(Tirmidhiu, vol. 1, 35 (I’lau sunen vol. 3, fq. 59, nga Muhaddith Zafer Ahmed El-Osmanij.)

Kėtė transmetim, pėrveē Tirmidhiut e kanė shėnuar edhe Ebu Davudi, Ebu Bekr ibn Ebi Shejbe, Ahmedi dhe Ebu Hanifja r.a.)

3.“Resulullahi a.s. nė namaz i ka ngritur duart vetėm me rastin e tekbirit fillestar”, dhe transmetimi tjetėr thotė: “I ka ngritur duart vetėm njė herė gjatė tekbirit fillestar dhe nuk e ka pėrsėritur gjatė namazit”.(Ibn Ebi Shejbe dhe Ahmedi)

4. Transmeton Jahja ibn Adem nga Hasan ibn Ajjash, kurse ai nga Abdul-Meliku, nga Dhubjan ibn Adijj, e ai nga Ibrahim ibn El-Esvedi se ka thėnė: “Jam falur me Omerin dhe i ka ngritur duart vetėm gjatė tekbirit fillestar”. (Ibn Ebi Shejbe r.a. me sened (zingjir tė transmetuesve) sahih sipas kritereve tė Muslimit.)

5.Ka thėnė Muxhahidi: “Jam falur pas djalit tė Omerit (Ibni Omerit r.a.) nuk i ka ngritur duart pėrveē gjatė tekbirit fillestar”. (Taberani, Ebu Bekr, Ibn Ebi Shejbe dhe Bejheki nė veprėn El-Ma’rife dhe senedin e ka sahih) Kėshtu ėshtė e shėnuar nė Athari Sunen, vol. 1, fq. 108)

Kėtu ėshtė interesant tė theksohet se Imad El-Misri nė broshurėn e tij thekson se Ibn Omeri ka transmetuar nga Pejgamberi a.s. se i ka ngritur katėr herė duart nė namaz, kurse sipas kėtij transmetimi po shihet se Ibn Omeri ėshtė falur pa i ngritur duart. (Transmeton El-Bejhekiu)

6. Transmeton Muhammed ibn Xhabir nga Hammad ibn Ebi Sulejmani r.a. kurse ai nga Ibrahimi dhe Alkame, kurse ky nga Ibn Mes’udi: “Jam falur pas Pejgamberit a.s., Ebu Bekrit dhe Omerit; i kanė ngritur duart vetėm gjatė tekbirit fillestar”.

Edhepse mund tė citohen edhe shumė transmetime, megjithatė kėtė e konsiderojmė tė mjaftueshme. Shpresojmė se tash ėshtė e qartė se pse nė medhhebin hanefij ėshtė thėnė se nuk duhet tė ngriten duart nė namaz pėrveē gjatė tekbirit fillestar. E edhe nėse gjendet ndonjė transmetim apo hadith nga i cili mund tė konkludohet se Pejgamberi a.s. dhe ndonjė as’hab ndonjėherė i kanė ngritur edhe para dhe pas rukusė kjo ka tė bėjė pėr atė kohė kur nuk kanė qenė tė shpallura dhe tė pėrkryera dispozitat pėrfundimatre rreth kryerjes sė namazit. Ėshtė e ditur se nė periudhėn e hershme tė Islamit edhe ėshtė folur nė namaz, e pastaj u ndalua ēdo tė folur nė namaz pėrveē leximit tė Kur’anit.

Dhe pėr fund tė kėtij punimi do ta kisha theksuar diskutimin, i cili ka ndodhur nė mes Ebu Hanifes dhe Uzaiut rreth ēėshtjes sė ngritjes sė duarve nė namaz: El-Harithi nė Musnedin e vet e ka shėnuar diskutimin ndėrmjet Ebu Hanifes dhe Uzaiut mbi ngritjen e duarve nė namaz: “Nė Mekke janė takuar Ebu Hanifja dhe Uzaiu nė shtėpinė El-Hanatin. Uzaiu i thotė Ebu Hanifes:Pėrse ju nuk i ngritni duart nė namaz para dhe pas rukusė”? Ebu Hanifja i thotė: “Sepse nuk ekziston transmetim i vėrtetė (sahih) nga Pejgamberi a.s. se ai kėtė e ka bėrė”! Uzaiu i thotė: “Si nuk ka?” Mė ka treguar Zuhriu nga Salimi e ai nga babai i tij, e ky se Pejgamberi a.s. i ka ngritur duart nė gjatė tekbirit fillestar, gjatė rukusė dhe pas kthimit prej rukusė. Ebu Hanifja nė tė i pėrgjigjet: “Na ka treguar Hammadi nga Ibrahimi, nga Alkame dhe Esvedi, nga Abdullah ibn Mes’udi r.a. se Pejgamberi a.s. i ka ngritur duart vetėm gjatė tekbirit fillestar dhe nuk e ka pėrseritur kėtė nė asnjė vend”.

Uzaiu i thotė: “Unė po tė pėrcjell ēka ka thėnė Zuhriu nga Salimi, e ai nga Pejgamberi a.s., kurse ti po ma pėrmendish Hammadin dhe Ibrahimin. Ebu Hanifja i thotė: “Hammadi ka qenė mė i ditur se Zuhriu dhe Ibrahimi ka qenė mė i ditur nė fikh se Salimi, kurse as’habi Ibn Mes’udi qė si fėmijė vazhdimisht ka qenė nė shoqėrim tė Resulullahit a.s.”. Nė kėtu Uzaiu vetėm heshti.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:36 pm

NAMAZI I TERAVIHVE

Ky namaz bėn pjesė nė namazet vullnetare (nafile), i cili aplikohet nė netėt e muajit mė tė zgjedhur Ramazani-sherif. Dijetarėt islamė tė fikhut kėtė namaz e radhisin nė namazet sunneti muekkede (sunnet i pėrforcuar). Kėtė pra e ka praktikuar Pejgamberi i Allahut xh.sh. dhe u ka preferuar pasardhėsve tė vet qė edhe ata ta aplikojnė. Qė moti ėshtė mėsuar dhe ėshtė transmetuar se ky namz pėrbėhet nga 20 rekate dhe preferohet qė tė falet me xhemat. Me kėtė rast duhet thėnė se nė disa vende ku pėr arsyera tė caktuara nuk ka patur xhematė ishte bėrė traditė qė gjatė muajit Ramazan tė gjendet njė imam pėr teravih dhe ky namaz tė falet. Kėshtu veprohej nė tė tėrė Bosnjen. Gjatė kėsaj kohe medresetė nuk do tė punonin, vetėm e vetėm qė nxėnėsit tė kenė mundėsi qė gjatė muajit tė Ramazanit tė kryejnė punėn e imamit tė teravihve.

Kėshtu ishte deri pak kohė mė parė. Shumė gjėra filluan tė ndryshojnė. Nė disa vende - nė Bosnje ky sunnet pėsoi ndryshime. Unė kėtu do ta pėrmendja njė faktor qė ndikoi, e ky ka tė bėjė me prezencėn e vėllezėrve tanė muslimanė nga vise tė tjera tė botės, tė cilėt me vete sjellin mėsime pėr fenė, ndryshe nga ato qė ishin tė zakonshme nė midiset tona. Disa tentojnė qė kėto ndryshime t’i shpjegojnė me pėrkatėsinė e medhhebeve tė ndryshme. Megjithatė, ky fakt nuk i arsyeton gjithė kėto poteze.

Kur gjėrat shiqohen mė me kujdes, nė prapavijė shpeshherė qėndrojnė faktorėt e tjerė. Ėshtė tendencė e dikuj qė nė njė midis tė gjenden sa mė shumė mėsime dhe ide tė ndryshme, nė mėnyrė qė tė dobėsohet uniteti dhe homogjeniteti i popullit muslimanė. Shpesh manipulohet me burimet e fesė: Kur’anin dhe sunnetin, e gjithė kjo me qėllim qė tė krijohet njė anarki nė njė midis tė caktuar. Tani pėr tani Bosnja ėshtė bėrė njė laborator i eksperimenteve tė ndryshme. Unė do tė pėrqėndrohem vetėm nė njė dukuri, e tė tilla ka shumė. E kam fjalėn pėr namazin e teravihve. Deri mė tash na kanė mėsuar se namazi i teravihve pėrbėhet prej 20 rekatesh, se falet nė xhemat dhe individualisht. Mė shumė se 500 vjet tė Islamit nė trojet tona veprohej, transmetohej dhe aplikohej kėshtu. Ka patur Bosnja dijetarė: kadi, mufti, shejha, muderrisė, hafizė, profesorė e tė tjerė, shumė ente dhe institucione fetare, medrese, gjimnaze tė sheriatit, fakultete, kadillėqe, muftini e tė tjera. Tė gjithė pėr Islamin folėn njėsoj. Tash pasi trojet tona i kaploi lufta, pėrjetuam edhe shumė vuajtje tė tjera, e njėra nga ato ėshtė edhe ajo e mbjelljes sė pėrēarjes nė mes tė besimtarėve muslimanė. Tash mė nuk ėshtė e hieshme dhe e vlefshme qė muslimanėt e Bosnjes tė jenė pasues tė njė medhhebi. Duhet futur njė pluralizėm tė mdhhebit. Duhet bėrė me dije se Islami mund tė praktikohet edhe nė njė mėnyrė tjetėr. Tash doli nė shesh teza se namazi i teravihve mund tė falet edhe me 8 rekate. Kjo ėshtė mė e drejtė se ai qė falej me 20 rekate. Mora vesh se nė disa xhami gjatė kėtij Ramazani tashmė veprohej kėshtu. Pra mund tė konstatohet se ata qė e falin namazin e teravihve me 8 rekate janė mė tė mirė se ata qė e falin me 20 rekate, e do tė fillojė bindja e njėri tjetrit dhe jo rrallė tė vijė deri tek grindja dhe urrejtja. Nė disa xhami krijohet tollovi, e cila nė tė vėrtetė ekziston nė shumė xhami tė botės islame, nė veēanti pas kolonializmit qė i ėshtė bėrė asaj. Disa i falin nga 8, tė tjerėt nga 20 rekate. Disa dalin mė herėt nga xhamia, tė tjerėt qėndrojnė mė gjatė. Mė herėt kishim njė rregullėsi dhe disiplinė nė xhami, tė tillė siē e kanė vetėm turqit muslimanė; bashkim nė safe, falje identike, bashkimi dhe uniteti namifestoheshin kudo. Kur tė analizohet se kush qėndron nė futjen e njė anarkie tė tillė, konstatohet se nė tė vėrtetė kėtė janė duke e bėrė disa organizata tė fuqishme financiare apo individė tė caktuar, tė cilėt me diktatin e ndokujt pėrhapin mėsime dhe ide, duke thirrė pėr nė “rrugė tė drejtė”, e cila bazohet nė mosekzistimin e medhhebeve, apo nė shumėmedhhebizėm. Kėtė dukuri tė kohės sė re nė botėn islame, dijetari Dr. Ramadan el-Buti e ka quajtur novotari mė tė rrezikshme, e cila kėrcėnon sheriatin islam (El-lamedhhebijjetu…) pėr ēka edhe e ka shkruar njė libėr. Nėqoftėse ajo ide vazhdon tė zgjerohet nė mėnyrė rapide tek ne, mendoj se librin nė fjalė duhet pėrkthyer nė gjuhėn tonė.

Namazi i teravihve, siē kemi theksuar edhe mė parė, ėshtė sunneti muekkede dhe pėrbėhet prej 20 rekateve. Ashtu ka qenė gjatė kohės sė pejgamberit Muhammed a.s., nė periudhėn e katėr hulefai-rrashidinėve, pastaj nė kohėn e fakihėve tė mėdhenj islamė (Ebu Hanifes, Malikut, Shafiut dhe Ahmed ibn Hanbelit) tė cilėt i kanė kodifikuar dhe ruajtur dispozitat islame, dhe muslimanėt e sodit atyre duhet t’u falėnderohen qė e kanė Islamin tė ruajtur dhe tė pa shtrembėruar. Ashtu ka qenė edhe nė periudhat qė kanė ardhur mė vonė, deri nė kėtė kohė kur muslimanėt e humbin forcėn dhe ndikimin e tyre dhe kur pėr Islamin mund tė flasė ēka dhe kush tė dėshirojė. Pra, tash kemi grupe tė vogla dhe individė tė cilėt thonė se namazin duhet falur nga 8 rekatė. Nėse vazhdohet kėshtu nuk do tė befasohemi qė pėr njė kohė tė shkurtė tė flitet edhe pėr 4 rekate tė namazit tė teravihve apo mė pak ose mė shumė.

Kurse tash lexuesve tė ndershėm do t’u paraqes argumentet nė tė cilat mbėshteten parimet e lartė pėrmendura.

Abdu-Rrahman ibn Avfi transmeton se Pejgamberi a.s. ka thėnė: ”Allahu xh.sh. u ka pėrcaktuar agjėrimin nė muajin Ramazan, kurse unė po ju urdhėroj faljen e namazit tė natės nė tė. Andaj kush e agjėron dhe falet natėn, duke besuar dhe shpresuar nė shpėrblim nga Allahu xh.sh. do tė dalė nga Ramazani i pastėr nga mėkatet sikur atė ditė kur e ka lindur nėna.” (En-Nesai)

Nė kėtė hadith tė Dėrguarit tė Allahut vėrtetohet urdhėresa e agjėrimit nė ditėt e muajit tė Ramazanit e cila mė parė ėshtė urdhėruar me Kur’an (Bekare, 183). Gjithashtu vėrtetohet falja sunnet e namazit tė natės, si dhe tė gjithė shkencėtarėt e hadithit pajtohen se kėtu me namaz tė natės nėnkuptohet namazi i teravihve. Me kėtė hadith po ashtu hudhet poshtė dilema tė cilėn disa e shtrojnė se namazi i teravihve ėshtė risi e Omerit, e jo sunnet i Pejgamberit a.s. Prej haditheve tjera qė do tė pasojnė do tė shohim se namazi i teravihve ėshtė sunnet i Pejgamberit a.s., ndėrsa Omeri e ka vu vetėm qė namazi i teravihve tė falet me njė imam, kur kishte vėnė re se nė kohėn e tij ishin paraqitur disa imamė nė njė xhami dhe ashtu tė ndarė nė disa xhemate faleshin. Omeri, pra, vetėm kishte vendosur rendin dhe unitetin dhe kishte penguar qė mos tė bėhej anarki. Kishte urdhėruar qė namazi i teravihve tė falet pas njė imami.

Ibn Kuddame nė veprėn e tij tė njohur El-Mugni, thekson: “Namazi i teravihve nė muajin e Ramazanit ėshtė prej 20 rekateve dhe ėshtė sunneti muekkede (sunnet i pėrforcuar) dhe i pari i cili e ka pėrcaktuar ėshtė Resulullahu a.s. Gjithashtu sunnet ėshtė qė ky namaz tė falet nė xhemat.”.

Tirmidhiu ka thėnė: “Shumica e dijetarėve janė me pikėpamjen tė cilėn e pėrfaqėsojnė Ali ibn Ebi Talibi dhe Omer ibn Hattabi dhe as’habė tė tjerė se namazi i teravihve ėshtė prej 20 rekateve. Ky ėshtė edhe tė folurit e Sufjan Thevriut, Ibn Mubarekut, Shafiut etj. Imam Shafiu ka thėnė: “Kam pėrjetuar qė nė qytetin tonė Mekke namazi i teravisė tė falet nga 20 rekate.”

Ibn Ebi Shejbete r.a. transmeton nga Vekiu, i cili e ka dėgjuar Hasan ibn Salihun, kurse ky nga Amr ibn Kajsi: “Se Ali ibn Ebi Talibi e ka urdhėruar njė njeri qė t’ua falė njerėzve nė Ramazan nga 20 rekate.” (Bejheki nė Sunenin e tij)

Katėr fakihėt e mėdhenj janė deklaruar mbi numrin e rekateve qė falen nė namazin e teravihve. Ebu Hanifja, Shafiu dhe Ahmed ibn Hanbeli kanė thėnė se ėshtė sunnet qė namazi i teravihve tė falet 20 rekate. Malik ibn Enesi ka thėnė se namazi i teravihve i ka 36 rekate dhe se nė kohėn e tij nė Medine ishte praktika e tillė. Shumica janė tė mendimit se namazi i teravihve i ka 20 rekate. Asnjė dijetar nuk ka thėnė se ka mė pak se 20.

Ibni Abbasi r.a. ka thėnė: “I Dėrguari i Allahut nė Ramazan ka falur 20 rekate dhe vitrin”. (El-Keshi, El-Begavi, Taberaniu dhe Bejhekiu)

Abdul-Aziz ibn Refii r.a. ka thėnė: “Ubejj ibn Kab me urdhėr tė Omerit ua ka falur njerėzve nė Medine namazin e teravihve prej 20 rekatesh dhe tre rekate vitėr”.

Gati se nuk mund tė gjendet transmetim i cili dėshmon se namazi i teravihve ėshtė falur mė pak se 20 rekate, pėrveē transmetimit tė h. Aishes nga i cili disa konkludojnė nė mėnyrė tė tėrthortė se Pejgamberi a.s ka falė nganjėherė edhe mė pak se 20 rekate.

Ebu Sel-leme ibn Abdu-Rrahman r.a. thotė: “E kam pyetur Aishen: “Ēfarė ka qenė namazi i Pejgamberit nė Ramazan? Ka thėnė: “Nuk ka falė as nė Ramazan e as jashtė Ramazanit mė tepėr se 11 rekate”.

Ndėrkaq, vetė ajo nė transmetimin tjetėr thotė: “Pejgamberi a.s. nė Ramazan ėshtė angazhuar mė tepėr se sa qė ėshtė angazhuar jashtė Ramazanit.” Mendohet nė namaz.

Si dhe ky transmetim: “Kur tė hynte e treta e fundit e Ramazanit, Pejgamberi a.s. falej gjatė, bėnte lutje, kėmbėt iu ėnjshin…”

Gjithsesi h. Aisheja ka folur pėr namazin qė Pejgamberi a.s. e ka falur nė shtėpi, qė nuk ka tė bėj me namazin tė cilin Alejhisselami ua ka falur as’habėve netėve tė Ramazanit nė xhami. Dihet mirėfilli se Pejgamberi a.s ka qenė i obliguar ta falė edhe namazin Tehexhxhud (e natės). Andaj disa dijetarė deklaratėn e Aishes e vėjnė nė lidhje me kėtė fakt. Dhe gjithsesi se nuk ka tė bėjė me namazin e Pejgamberit a.s. nė netėt e Ramazanit.

Jezid ibn Husejlete transmeton nga Thabit ibn Jezidi tė ketė thėnė: “Nė kohėn e Omer ibn Hattabit namazi i teravihve ėshtė falur 20 rekate”.

Imam Shevkaniu nė veprėn e tij “Nejlul-evtar” mbi ēėshtjen se a ėshtė mė e vlefshme tė falet namazi i teravihve vetmas nė shtėpi apo me xhemat nė xhami, ka thėnė: “Imam Shafiu dhe shumica e pjestarėve tė tij, Ebu Hanifja, Ahmedi dhe disa dijetarė tė medhhebit malikij kanė thėnė: “Mė mirė ėshtė qė tė falet bashkėrisht me xhemat, siē ka vepruar Omer ibn Hattabi dhe as’habėt r.a. dhe nė tė i kanė ndjekur gjeneratat qė kanė ardhur pas tyre”.

Nga e theksuara mund tė konkludohet se Omeri r.a namazin e teravihve e ka falur me xhemat.

Ka mbetur vetėm tė theksohet edhe shpjegimi tė cilin e japin dijetarėt se pėrse Pejgamberi a.s. disa netė i ka kapėrcyer pa ua falė as’habėve namazin e teravihve. Dhe a mund tė merret kjo se e ka lėnė si sunnet qė ndonjė herė mund tė kapėrcehet namazi i teravihve apo ėshtė mė mirė tė falet ēdo natė?

Nėna e besimtarėve Aishja r.a. ka thėnė: “Pejgamberi a.s. njė natė del nė xhami dhe falė namaz. Njerėzit i bashkangjiten pas tij. Vazhdoi ashtu dhe njerėzit ēdo natė tuboheshin nė numėr edhe mė tė madh. Njė natė nuk del pėr t’ua falur namazin. Kur ishte gėdhirė u kishte thėnė: “Kam parė se ishit mbledhur qė t’ua fali namazin (e teravihve). Por mė ka penguar frika se ky namaz mos po u bėhet i obligueshėm nė Ramazan, andaj nuk kam dalė”. (Buhariu)

Vetė Pejgamberi a.s. e ka shpjeguar arsyen se pėrse me atė rast e kishte kapėrcyer t’ua falte namazin. Nga frika se Allahu xh.sh. mos ta bėjė farz, pra, tė obligueshėm pėr pjesėtarėt e tij. Pasi qė mbeti nė tretman tė sunnetit muekkede, e nuk ekzistonte mė frika se ai namaz do tė bėhej i detyrueshėm, prej atėherė rregullisht ėshtė praktikuar. Dhe dijetarėt thonė se ėshtė sunnet qė tė falet rregullisht ky namaz dhe sipas mundėsisė tė mos kapėrcehet asnjė natė. Ashtu e kanė praktikuar as’habėt dhe ata qė kanė ardhur pas tyre. Dhe, in sha Allah, do ta praktikojnė ata qė dėshirojnė ta ndjekin Pejgamberin a.s., e tė tillė do tė ketė deri nė Ditėn e gjykimit. Po shohim se trashėgimia islame, e cila ka arritur deri nė Bosnje pėrmes Osmanlinjve tė vyeshėm, ėshtė mu ajo trashėgimi tė cilėn nga Pejgamberi a.s. e kanė marrė as’habėt dhe besnikėrisht e kanė pėrcjellė nga brezi nė brez. Vėllezėr Boshnjakė-muslimanė, kujdes ndaj thirrėsve tė rrugės sė pamedhhebizmit!!!

وَ صَلَّىاللهُ عَلَى سَيِّدِناَ وَ نَبِيِّنا مُحَمَّدٍ وَ عَلَى آلِهِ ..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:36 pm

VĖSHTRIM NĖ TRAKTIN “EBU HANIFJA – INTERPRETUES I RI I ISLAMIT”

Falėnderimi i takon vetėm Allahut, Zotit tė botėve! Bamirėsit tė pėrgjithshėm, Mėshiruesit! Sunduesit nė ditėn e gjykimit. Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm Ty tė falemi. Salavati dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e Allahut Muhammedin a.s., mbi familjen e tij, as’habėt dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin udhėzimin e tij deri nė Ditėn e gjykimit.

Kėto ditė mė ka ra nė dorė trakti, i shkruar nė tetė faqe, me titull - EBU HANIFJA “INTERPRETUES I RI” I ISLAMIT, i nėnshkruar nga ana e Muharrem Shtullanoviqit, e nė botim tė Qendrės islame pėr ndihmė BeH – Austri. Titulli i traktit mė gudulisi dhe e mora ta lexoj. Kur, kishte ēka tė lexohet. Trakti fillon me ajetin e 6-tė kur’anor nga sureja Huxhurat, nė tė cilin flitet se besimtarėt duhet tė jenė tė kujdesshėm kur ndonjė mėkatar- ngatėrrestar, sjell ndonjė lajm duhet ta verifikojnė. Mendova sigurisht se dikush prap diē ka gėnjyer pėr Islamin dhe muslimanėt dhe ka pėrhapur dezinformata, sepse nė kėtė zaman ka shumė tė tillė, andaj u gėzova duke menduar se, shyqyr Allahut xh.sh. kur e kemi edhe dikė, i cili u pėrgjigjet sulmeve ndaj Islamit dhe e mbron Islamin, nė mes tjerash, edhe me pendė. Mirėpo, entuziazmi im sė shpejti mbaroi, kur e pashė se autori me porosinė e ajetit tė lartėtheksuar aludon nė profesorin Xhemaludin Latiq. Muharrem Shtullanoviqi don t’u thotė boshnjakėve-muslimanėve: “Mos e dėgjoni atė mėkatar, i cili pėrhap dezinformata dhe urren ēdo gjė qė ėshtė “islame origjinale” nė emėr tė njėfarė “medhhebi tė tij qiellor boshnjak!”

Mendova, o Allah i dashur, gjithėfarė njerėzish shkojnė nė studime. Ēfarė janė ato univerzitete, tė cilat prodhojnė kuadra tė tilla ēfarė ėshtė autori i pėrmendur. Mund tė kritikohet dikush, qė i shmanget barrės dhe obligimeve, siē janė studentėt, tė cilėt nga 10-15 vjet i kalojnė nė studime. Ndoshta kaq gjatė qė t’i pėrforcojnė dhe thellojnė studimet. Tė kritikosh pėr parazitizėm apo tė kritikohet dikush se punon gabim, me qėllim tė pėrmirėsimit tė tij dhe kthimit kah metoda e drejtė, pastaj tė kritikohen armiqtė e njohur haptas, tė cilėt janė shumė. Krejt kjo, sipas mendimit tim, do tė ishte nė rregull. Por, tė quhet fasik (mėkatar dhe ngatėrrestar) njeriu, siē ėshtė profesori Xhemaludin Llatiqi, kjo ėshtė jashtė suazave tė cilitdo moral, e sidomos atij islam. Posaēėrisht sepse kontributi i Xhemaludinit ndaj Islamit dhe muslimanėve tė Bosnjes ėshtė shumė i njohur. Fjala ėshtė pėr njeriun, i cili ditė e natė punon, angazhohet dhe e udhėzon popullin tonė. Autori i cili vetveten e quan “specialist”, “dijetar tė merituar”, i cili nuk dėshiron tė “merret me medhhebe” – “me temė tė vjetėruar”, siē bėjnė jospecialistėt, tė cilėt deri mė tash janė paraqitur me kėsi pyetje, nė shumė vende nė terbimin narcisoid tė “specialitetit” tė tij, e ka prekur edhe ēėshtjen e medhhebit hanefij, dhe “brengėn” e tij se, ja nė Bosnje nuk po zbatohet me konsekuencė medhhebi hanefij, pėr tė cilin po angazhohet Xhemaludin Llatiqi, e vetė nuk e njeh. Aty nė mėnyrė kritike e pėrmend edhe Bashkėsinė Islame… “Nuk duhet posaēėrisht tė theksohet qė nė kushtet tona, ku pakundėrshtueshėm, pėr rrethana tė ndryshme, Islami integral dhe shumė dispozita islame janė tė panjohur madje edhe pėr ata qė janė nė lidhje tė ngushtė profesionale me bashkėsinė islame…(Citati M. Shtullanoviq, fq. 6). Me gjasė, lėshim i Bashkėsisė sonė Islame ėshtė qė nuk ka fonde tė plota, nuk ka dollarė dhe marka tė mjaftueshme, qė menjėherė “specialistėt” tė tubohen dhe tė fillojnė tė punojnė. Ēka mundėt e mjera Bashkėsi e jonė Islame, e varfėr, andaj specialistėt punėsohen nėpėr dofarė komesariate tė larta.

Mirėpo t’i kthehemi fikhut dhe temave tė tij. “Specialisti” ynė thotė pėr leximin nė varr se ėshtė… “gjė e re, dhe asnjėri nga imamėt e medhhebeve nuk thotė se ashtu ka vepruar Pejgamberi a.s. . Vetėm Ahmedi nė njė verzion konsideron se nuk do tė pengonte leximi nė varr, qė pohon edhe Muhammedi nxėnėsi i Ebu Hanifes. Mirėpo, Ebu Hanifja, Maliku dhe Ahmedi nė njė verzion – pra elita e medhhebeve – konsiderojnė se leximi nė varr ėshtė mekruh (e qortuar) andaj nuk duhet tė praktikohet. Argument tė kėsaj e kanė se; ėshtė e re – e ēpikur, pra, nuk ka qenė nė praktikėn e Pejgamberit a.s., nuk ėshtė sipas sunnetit dhe se leximi i Kur’anit i ngjanė namazit, kurse namazi ėshtė i ndaluar te varrezat andaj edhe leximi (kiraet). (Sherh-Tahavije, 1-675)

Kurse sa i pėrket zakonit tonė tė “huazimit tė lexuesve tė Kur’anit me para, tė cilėt pastaj kėtė ia falin personit tė vdekur, kėtė nuk e ka bėrė asnjėri prej imamėve fetarė, e as qė e kanė lejuar kėtė, ndėrsa vetė huazimi nuk lejohet nė ēka tė gjithė ulematė janė pajtuar”. (siē theksohet nė burimin hanefij Sherh-Tahavije, 1-672)” mbaron citati.

Dhe vėrtetė, kur kėtė e lexon njė besimtar yni i mirė, me tė drejtė do tė thotė: “Me tė vėrtetė hoxhėt dhe ulematė tonė nuk dijnė asgjė, as nuk kanė ditur”.

E para: Sa i pėrket veprės “Sherh akide Tahavije” (Komenti i akaidit tė Tahavisė), pėr tė cilin thonė se ėshtė burim hanefij, kjo ėshtė ēėshtje diskutabile. Siē pohon Hasan Eth-Thekaf dhe dijetarė tė tjerė, komentimi ėshtė shkruar nga njė grup anonim i autorėve, madje nė njėrin prej botimeve, njė parathėnie (mukadime) tė gjatė e ka shkruar Nasrudin Albani, pėr tė cilin, shpresoj, lexuesit tonė janė tė njoftuar, ashtu qė kjo vepėr nuk merret si burim hanefij. Sidomos jo nė ēėshtje tė fikhut. Ky libėr trajton problematikėn e akaidit (besimit islam). Kurse tani, tė shikojmė se ēka thuhet pėr temėn mbi leximin e Kur’anit nė varreza nė librat e fikhut, e pastaj lexuesit vetė le tė pėrcaktohen ndėrmjet asaj qė flet Shtullanoviqi dhe qė ėshtė pėrpjekur t’ia pėrshkruajė shkollės hanefite, dhe asaj qė vėrtet shkruan nė librat e fikhut. Dhe pastaj krejt kjo tė krahasohet me realitetin dhe praktikėn tonė nė Bosnje, banorėt muslimanė tė sė cilės Shtullanoviqi dhe tė ngjashmit me tė i konsiderojnė “paganė”, tė cilėve duhet mėsuar Islamin prej fillimit, sepse ata refuzojnė ta pranojnė shpalljen e Allahut. Subhanallahi, Subhanallahi!!! Ja ēfarė thotė ai nė faqėn 2: “Te ne nė Bosnje ėshtė rasti mu siē e pėrshkruan Kur’ani: “E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): “Pranoni atė qė Allahu e shpalli!” Ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!” Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos kenė kuptuar asgjė dhe tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė!? (El-Bekare, 170).

E dyta: Kurse tash do tė citojmė se ēka thuhet nė veprėn “Fikhul-islamijj ve edil-letuhu” – Dr. Vehbe Zuhejli, vepėr tė cilėn M. Shtullanoviqi e citon nė traktin e tij. Nė vėllimin e parė, fq. 550, nė kaptinėn “Leximi pėr tė vdekurin dhe falja e thevabeve”.

a) Ekziston pajtueshmėri e dijetarėve islamė se tė vdekurit kanė dobi nga duaja, istigfari i cili lexohet pėr tė, nga lėmosha (sadakaja) e cila ndahet ose edhe kur pėr tė kryhet ndonjė prej obligimeve tė lėshuara – siē ėshtė haxhxhi e tė ngjashme. Allahu xh.sh. thotė: “Edhe ata qė kanė ardhur pas tyre e thonė: “Zoti ynė, falna ne dhe vėllėzėrit tanė qė para nesh u pajisen me besim… (El-Hashr, 10) Ose nė ajetin tjetėr: “Kėrko falje pėr besimtarėr dhe besimtaret…” Muhammedi a.s. i ka kėnduar dua Ebu Sel-lemes kur ka vdekur, gjithashtu dhe secilit tė vdekur qė ia ka falur xhenazėn. (Mė gjerėsisht shih: Edderul-muhtar ve reddul-muhtar, 1/844, si dhe Fet’hul-kadir, 1/473, Mugni Muhtaxh, 3/69-70 dhe vepra tjera tė medhhebit hanefij dhe medhhebeve tjera).

Ibni Kuddame thotė: “Tė gjitha hadithet e theksuara janė me transmetime sahih nga tė cilat kuptohet se tė vdekurit i dėrgohen dobitė nga agjėrimi, duaja, istigfari dhe format tjera tė ibadetit”. (Fikhul-islamijj ve edil-letuhu, 2/551).

b) Dijetarėt kanė divergjencė mendimesh rreth ēėshtjes sė arritjes sė thevabeve personit tė vdekur nga ibadeti i pastėr fizik (ibadet bedenijje), siē ėshtė namazi ose leximi i Kur’anit, nė dy mendime. Qėndrimi i shkollės juridike hanefite, hanbelite dhe pjesėrisht tė asaj shafiite, posaēėrisht nga pėrfaqėsuesit e rinj si dhe qėndrimi i malikijve ėshtė se i vdekuri ka dobi nga ajo nėse kryhet nė praninė e tij (para vdekjes) ose nėse duaja i bėhet menjėherė pas saj, madje edhe nėse nuk ėshtė prezent, sepse nė atė vend tė leximit tė Kur’anit lėshohet mėshirė (rahmet), kurse duaja e cila bėhet menjėherė pas tij ėshtė me mė shumė gjasa tė jetė e pranuar. Mendimi i pėrfaqėsuesve mė tė vjetėr tė shkollės malikite dhe tė njė pjese tė shafijve ėshtė se i vdekuri nuk ka dobi nga ibadetet e pėrmendura tė cilat dikush tjetėr i bėn pėr tė.

Hanefijtė thonė: “Mendimi i zgjedhur te ne ėshtė se ėshtė mekruh (e qortuar) qė lexuesit e Kur’anit tė ulen pranė varrit dhe lexojnė te ai, sepse nė kaptinėn e haxhxhit pėr haxhxhin i cili kryhet pėr tjetrin thuhet: “Njeriu veprėn e tij mund t’ia falė si thevab tjetrit, pa marrė parasysh a ėshtė ajo namaz, agjėrim, sadaka apo formė tjetėr e ibadetit, pa iu pakėsuar atij shpėrblimi pėr tė. (Fikhul-islamijj ve edil-letuhu, 2/551)

Ndėrkaq, tė pėrkujtojmė se ēka na thotė M. Shtullanoviqi: “Imami i theksuar i cili ka refuzuar tė lexojė Kur’an nė varrin e shehidit, ka vepruar sipas medhhebit hanefij!!!”

Imami i theksuar ka vepruar sipas instrukcioneve tuaja, juve, si interpretues tė medhhebit vehabij, tė cilin tash po mundoheni ta fshihni pas shkollės juridike hanefite nė paraqitjet publike, edhe pse dihet qė nė qendrat tuaja mėsoni se nuk duhen medhhebet dhe se kjo ėshtė risi, e cila ėshtė trilluar mė vonė e tė ngjashme.

Tė shohim ēka thonė hanbelinjtė: “Nuk ka dėm qė tė lexohet Kur’an te varri, pėr shkak tė shumė haditheve tė cilat flasin pėr kėtė.“ Muhammedi a.s. ka thėnė: “Kush hyn nė varreza dhe lexon suren “Jasin”, do t’i lehtėsohet tė vdekurit ajo ditė, kurse ai do tė ketė hasenate aq sa ka tė vdekur nė ato varreza”. Ose “Kush e viziton varrin e prindėrve tė vet dhe aty e lexon suren jasin, do tė jetė i falur”. (Fikhul-islamijj ve edil-letuhu, 2/551) Sujutiu nė Xhamiun e tij pėr kėto dy hadithe thotė se janė tė dobėt (daif).

Malikijtė thonė: “Mekruh ėshtė tė lexohet Kur’an dhe ai t’i dhurohet tė vdekurit pas vdekjes sė tij dhe nė varr, sepse kėtė nuk e kanė bėrė tė parėt (selefi), mirėpo pėrfaqėsuesit mė tė rinj tė medhhebit malikij thonė se nuk ka dėm tė lexohet Kur’an dhe dhikr dhe kjo t’i dhurohet tė vdekurit. Pėr kėtė do tė ketė shpėrblim, in sha Allahu. (Fikhul-islamijj ve edil-letuhu, 2/551)

Madje edhe pėrfaqėsuesit e medhhebit shafij, nė verzionin e fundit deklarohen rreth kėsaj ēėshtjeje, thonė se i vdekuri ka dobi nga leximi i Kur’anit dhe kjo praktikohet. Konform thėnies sė Ibni Mes’udit: “Atė qė shumica e muslimanėve tė mirė e shohin tė mirė, ajo te Allahu xh.sh. ėshtė mirė.” ما رآه مسلمون حسنا فهو عند الله حسن (Ma reahu muslimune hasenen fe huve indellahi hasenun).

Mendoj se pėr kėtė mjaft ėshtė theksuar, andaj tash pyesim pėr atė qė praktikohet nė Bosnje, pėrcjellja e tė vdekurve me dinjitet dhe respekt tė veēantė, a ėshtė e bazuar nė medhhebin hanefij apo jo. Ēka kanė zotėrinjtė qė u pengon leximi i Kur’anit nė varreza tė shehidėve, nuk paraqiten me ngritje tė zėrit kundėr shumė bidateve (risive) tė vėrteta tė cilat janė tė pėrfaqėsuara nė vendet ku muslimanėt nuk kanė pasur kontakt me Islamin dhe ku nuk kanė ekzistuar institucionet islame. Qendrat vehabite po happen nėpėr Zenicė, Visoko, Teshanj, Kakanj, tė gjitha kėto janė vende ku praktikohet Islami dhe ka rrėnjė tė thella. Urdhėroni zotėrinj, e hapni qendėr nė Stolac, Ēaplinė, pastaj nė Livnė, Duvnė, Banjallukė etj. Ndoshta do tė keni mė tepėr sukses nė pėrhapjen e medhhebit vehabij.

Nė Bosnje asnjėherė nuk ka qenė praktikė, me sa di unė huazimi i lexuesve tė Kur’anit, tė cilėt, sipas kontratės sė punės, do tė lexonin Kur’an nė varreza “me para” siē shkruan M. Shtullanoviq. Ka qenė e njohur qė farefisi i tė vdekurit, duke bėrė nijet sadakė pėr tė vdekurin, u kanė ndarė tė varfėrve, ose nė formė tė dhuratės (hedije) u ėshtė dhėnė diēka imamėve dhe lexuesve te varri apo nė vende tjera. Shiko nė librat e fikhut nė kaptinėn mbi dhėnien dhe marrjen e hedijes. Megjithėse ka dhe pėrmendet nė librat e fikhut se ėshtė e lejuar edhe tė merren me pagesė lexuesit e Kur’anit tė cilėt do tė lexonin te i vdekuri. Shih fetven e El-Kadi Husejnit mbi kėtė ēėshtje nė veprėn “Fikhul-islamijj ve edil-letuhu”, 2/552, dhe Ibn Salahu shton: “Duhet tė thuhet: “Allahumme evsil thevabe ma kare’na lifulan”.

Ēėshtja e dytė nė tė cilėn do ta vėshtroja nė kėtė punim ėshtė citati i M. Shtullanoviqit: “Sa i pėrket mbulesės sė fytyrės sė muslimanes para tė huajve nė medhhebin hanefij thuhet: “Jashtė namazit i urdhėrohet gruas mbulimi i fytyrės dhe i duarve, pėr shkak tė fitnes dhe mbulimi madje edhe i shputave tė kėmbėve sipas rivajetit tė imamit qė ėshtė edhe mė e drejtė. Thotė Vehbe Zuhejli duke e transmetuar mendimin e medhhebit hanefij: “I ndalohet gruas sė re ta zbulojė fytyrėn para burrave, jo pse kjo ėshtė avret por pėr shkak tė frikės nga fitneja dhe nga lakmia e dikujt.(El-Fikhul-islamijj ve edil-letuhu, 1/585).

… por si shikon poeti ynė nė kėtė ēėshtje, ky ėshtė njė shtrembėrim, veēanėrisht konstatim nga avazi mbi nėnat e ndershme tė muslimanėve (gratė e Pejgamberit a.s.) pėr tė cilat pohon se i kanė mėsuar njerėzit, i kanė shėruar, kanė qenė nė mitingje… (Citat i M. Shtullanoviqit, fq. 5)

E para: “Sa i pėrket burimit tė theksuar “Fikhul-islamijj ve edil-letuhu”, nė numrin e vėllimit tė parė tė cilin e thekson, gjenden dy faqe tė plota nė tė cilat argumentohet se ēka ėshtė te gratė avret (vend i turpshėm, tė cilin duhet mbuluar) dhe aty qartas ėshtė shtruar qėndrimi se gruaja muslimane duhet t’i mbulojė tė gjitha (pjesėt) pėrveē fytyrės dhe duarve. Theksohet ajeti kur’anor:

… وَ لاَ يُبْدِينَ زِينَتَهُنَّ إِلاَّ ماَ ظَهَرَ مِنْهاَ …

“ … tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme …”. (En-Nur, 31) dmth. fytyra dhe duart, qė ėshtė edhe komenti i Ibni Abbasit r.a.

Nėse ke dėshiruar tė citosh mendim hanefij, pėrse nuk e ke pėrmendur atė qė gjendet nė faqen 585, nuk ke dashtė, apo nuk ke guxuar. Ku ėshtė atėherė paanėsia shkencore (emane ilmijje). A nuk e ke lexuar aty edhe hadithin tė cilin e transmeton Ebu Davudi nga Aisheja r.a. se Pejgamberi a.s. i ka thėnė Esmės: “Oj Esma, kur gruaja e arrinė pjekurinė, nuk lejohet qė prej saj tė shihet pėrveē kėsaj dhe kėsaj, duke treguar nė fytyrė dhe duar”. (Ibid)

Ata duan saktėsisht qė gruan muslimane ta diskualifikojnė nga jeta publike, duke e fshehur nė “inkubator” nga disa ndjenja tė tyre tė brendshme, ndoshta nga dėshira pėr tė dominuar mbi dikė, e nė gjithė kėtė fshihen prapa Islamit, duke folur se kėtė Islami e kėrkon nga gruaja.

Ndėrkaq, Islami ka ardhur qė ta ēlirojė gruan. Qė ta bėjė atė faktor aktiv nė jetėn e muslimanėve. Mos ėshtė kjo dozė e caktuar e zullumit, tė cilin ua impononi dhe e zbatoni ndaj grave. Kurse Ibni Tejmije r.a. ia ndalon njeriut martesėn nėse nuk ėshtė i sigurtė se ndoshta do tė zbatojė zullum-dhunė ndaj gruas. T’ia ndalosh gruas daljen dhe ēdo kontakt me botėn ėshtė zullum i madh. E veēanėrisht nė krejt kėtė tė fshihesh prapa Islamit.

Ndėrsa pėr sa i pėrket konstatimit tė Xhemaludinit se gratė e Pejgamberit a.s. kanė marrė pjesė nė shėrimin e tė plagosurve dhe nė mėsim, pėr tė cilin M. Shtullanoviqi thotė se ėshtė “shtrembėrim i tij”, nuk ėshtė gjė tjetėr pos citate, tė cilat na i thekson Buhariu nė Sahihun e tij. Enesi r.a. e transmeton njė hadith tė gjatė nė tė cilin thuhet: “E kam parė Aishen, vajzėn e Ebu Bekrit r.a. dhe Umu Selimin, se si u shėrbejnė tė plagosurve, u sjellin ujė, u japin tė pijnė dhe kthehen pėr t’i mbushur enėt pėrseri…”

(Muttefekun alejhi, kurse ky citat ėshtė nga Buhariu, Fet’hul-Bari, 7/361)

Ose tjetri: “Nga gratė qė kanė marrė pjesė nė betejėn e Uhudit: Nėna e besimtarėve Aishja r.a., Um Selim dhe Um Selit si dhe tė tjera radijallahu anhunne”.

(Il-Isabe-Ibn Haxher, 4/441)

Vėlla i nderuar nė Islam, Muharrem, si po merr guxim pėr disa gjera tė thuash se janė “mendime tė shtrembėruara”, e nuk ke shikuar nė Sahihun e Buhariut, si dhe shumė libra tjera islame nė tė cilat flitet mbi atė, qė pikėrisht ti e gjykon. Unė do tė kisha menduar pėr njė sjellje tė kėtillė ndaj teksteve tė hadithit.

Ndoshta ke dėgjuar pėr luftėn heroike dhe vetėmohuese tė cilėn nė Uhud e ka zhvilluar Nusejbe bint Ka’b ibn Amr ibn Avf El-Ensarijj, e cila ka luftuar me plotėkuptimin e fjalės, e ka bartur shpatėn dhe e ka mbrojtur Resulullahin, pastaj edhe ėshtė plagosur, pėr ēka gjerėsisht flitet nė veprėn El-Megazi nga El-Vakidi, 1/269.

Nėse nuk ke dėgjuar, unė do ta citoj verzionin mė tė shkurtėr, i cili flet vetėm pėr njė detaj tė luftės dhe pjesėmarrjes sė kėsaj gruaje fisnike muslimane:

“Ka shėnuar El-Vakidi me sened nga Omeri r.a. se e ka dėgjuar Pejgamberin a.s. duke thėnė: “Nė ditėn e betejės nė Uhud, kurdo qė jam kthyer, majtas apo djathtas e shihja (Nefise bint Ka’bin) si luftonte dhe mė mbronte.”

(El-Megazi, nga Vakidiu, 1/271)

Vėlla i nderuar nė Islam, a sheh se roli dhe pozita tė cilėn e ka patur gruaja nė periudhėn islame tė Pejgamberit, dallon nga ajo qė ju shkruani, pėrhapni dhe ua impononi grave.

Do ta pėrfundoja me rekomandimin e hadithit tė cilin na e kanė shėnuar nė Sahihun e tyre Muslimi, En-Nesai dhe Imam Ahmedi: “Kush ngritet nga ummeti im kundėr ummetit tim, duke e sulmuar edhe bamirėsin edhe mėkatarin, duke mos e kursyer as besimtarin dhe duke mos i pėrmbushur obligimet ndaj tij, ai nuk ėshtė prej neve”.

وَ صَلَّىاللهُ عَلَى سَيِّدِناَ وَ نَبِيِّنا مُحَمَّدٍ وَ عَلَى آلِهِ ..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Admin
Admin


Numri i postimeve : 49
Join date : 16/03/2008

MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    Thu Jul 28, 2011 2:37 pm

ME FORCĖN E ARGUMENTEVE

APO

ME ARGUMENTET E FORCĖS

Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve! Bamirėsit, Mėshiruesit! Salavati dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguarin mė tė zgjedhur Muhammedin a.s., i cili ka qenė nė shkallėn mė tė lartė tė moralit. O Zoti ynė, na bėr neve tė jemi prej atyre tė cilėt para vetes do ta kenė pasqyrė tė ndritshme tė moralit Muhammedin a.s., pėr tė cilin ke thėnė: وَ إِنَّكَ لَعَلَى خُلُقٍ عَظِيم ..

“ Vėrtet ti (Muhammed) je nė shkallėn mė tė lartė tė moralit-etikės”.

Morali i dikujt, bontoni ose etika, para sė gjithash njihet pėrmes fjalėve, pėrmes bisedės sė drejtpėrdrejtė, korespodencės me shkrim, dialogut, diskutimit, polemikės etj. nė kėtė kontekst populli ynė thotė: “Fol, tė tė shoh kush je,” – pėrkatėsisht sa vlen. Derisa heshtėsh, nuk paraqitesh, nuk dihet kush je!

Teksti tė cilin kėtyre ditėve pata rastin ta lexoj nga M. Shtullanoviqi ėshtė vetėm konfirmim i qėndrimeve dhe shikimeve tė mia tė mėhershme tė cilat i kam shprehur dhe treguar popullit tonė boshnjak-musliman mbi rrezikun e ri pėr boshnjakėt, i cili ėshtė nė dalje e sipėr, pjesėrisht nga protagonistė tė vetėdijshėm, e pjesėrisht nga protagonistė tė pavetėdijshėm. Teksti mban titullin “MJERĖ, ATĖHERĖ PĖR GĖNJESHTARĖT”. Do tė doja qė ky tekst tė jetė sa mė tepėr nė qarkullim dhe ta lexojnė boshnjakėt-muslimanėt. Shihet qartė se ėshtė shkruar nė shpejtėsi, sepse autori nė disa fjali i pasigurtė pyet ose konstaton: “Pėr shkak tė gjithė kėsaj nuk ėshtė dashur as tė paraqitet,” fq. 4. Kėto janė shenja tė qarta tė lėkundshmėrisė, pasigurisė, tėrbimit, shpejtėsisė, zemėrimit, pakėnaqėsisė, qė zakonisht kėto janė simptome kur shejtani fillon ta fluturojė njeriun, por nuk di kah tė niset dhe si tė veprojė.

Ai tekst mė ėshtė i dashur pėr shkak tė konfirmimit tė asaj qė kam shkruar, folur dhe njohur mbi ju dhe mbi punimin tuaj. Dhe nga ana tjetėr qė teksti ėshtė mbushur me rrebesh fjalėsh tė ndyra, pseudonimesh, etiketimesh ndaj meje dhe disa vėllezėrve tjerė muslimanė, qė dėshmon pėr shkallėn e moralit, etikės, bontonit dhe shkallės sė vetėdijes islame tė autorit. Allahu xh.sh. thotė:

… وَ لاَ تَناَبَزُوا بِاْلأَلْقاَبِ ..

“ … dhe mos etiketoni njėri-tjetrin me llagape…”.

(El-Huxhurat, 11)

Tė falėnderoj pėr komplimente dhe kėshilla. Mirėpo, sa pėr syza, ato gjatė leximit nuk mė nevojiten, por ja edhe pa syza do tė pėrgjigjem nga teksti yt pėr atė qė pyesėsh. E mohon se gjatė tekstit “Ebu Hanifja interpretues i ri i Islamit”, veten e ke quajtur “specialist” dhe “dijetar i merituar” dhe e mohosh kategorikisht “Askund ashtu pėr vete nuk kam thėnė”. Merre tekstin tėnd dhe lexo pak nė faqen e parė prej rreshtit “… nė diskutim rreth kėtij problemi janė lajmėruar pikėrisht jospecialistėt…”, andaj sipas ligjeve tė logjikės, e di ti Muharrem, se nėse e deklaron kėtė konstatim, dhe pastaj paraqitesh rreth temės mbi tė cilėn “janė marrė” tė tjerėt, atėhetė kjo automatikisht do tė thotė se ti pasiqė qė po paraqitesh rreth temės rreth sė cilės janė paraqitur “jospecialistėt” – ti je “specialist”. Ndoshta vetėm te ju nuk ėshtė ashtu, ndoshta ju as logjikėn nuk e pranoni dhe ndoshta e radhitni nė “bid’ate” “novatori” tė cilat ēojnė nė mashtrim. Dhe ēdo mashtrim ēon nė zjarr! Nėse ėshtė ashtu, atėherė unė tė kėrkoj falje.

Rregullin e njėjtė vendose pėr citimin e ajetit tė surės Huxhurat. Secili qė e ka lexuar atė pjesė tė tekstit e ka kuptuar se fjalėn “fasik” ua atribuon personave qė i ke pėrmendur mė vonė nė tekstin tėnd. Gjithashtu nė titullin e tekstit tėnd tė ri “MJERĖ, ATĖHERĖ PĖR GĖNJESHTARĖT”, aludon nė mua. Vetėm se kur synon nė mua nuk kėnaqesh vetėm me porosi “isharet” por mė quajsh tė tillė (pra gėnjeshtar) me fjalėt tua tė qarta tė ofendimit.

Ajo pėr Albanin, tė lutem kthehu dhe sė paku edhe njė herė lexo tekstin tim. Mirė, unė nuk do ta shoh ty pėr tė madhe, sepse e shoh se ke qenė i zemėruar kur ke shkruar, por kur je ftohur, ėshtė dashur sė paku ta lexosh edhe njė herė, sepse unė askund nuk e pėrmendi Albanin, si konfirmim tė qėndrimit tim. Do tė them edhe diēka, jo aq pėr ty, sa pėr tė tjerėt, mbi “Sherh akide Tahavijje” dmth. “Komentimi i akaidit tė Tahavisė”, kopjen e tė cilit e kam unė, parathėnien e ka shkruar Nasuruddin Albani, ku i qeron hesapet me dijetarin Abdul-Fettah Ebu Guddeh. Atė libėr e ka botuar “Mektebe selefijje” (Libraria selefiste), dhe kjo vepėr as nė akaid, e nė fikh kurrsesi, nuk konsiderohet burim hanefij. Nėse dikush ka dashur tė punojė nė pėrkthim tė literaturės sė ehli sunnetit, tė orientimit hanefij, pėrse nuk iu pėrvesh pėrkthimit tė “Fikhul-ekberit” nga Mulla Ali El-Kari nė tė cilin mbėshtetem unė kur them se ka skeptikė rreth ēėshtjes sė autenticitetit tė “Sherh akide Tahavijje”.

Imami muhaddithi Mulla Ali El-Kari El-Hanefi, nė komentin e tij tė fundit tė “Fikhul-ekberit”, komentuesin e Akaidit tė Tahavisė e quan “mubtedi” (ai qė vė novatori-bid’ate) dhe e radhit nė grupin e “el-medhabil-batile” (medhhebe tė pasakta). Nė faqen 172, rreshti i tretė thotė: “Shihet qartė se komentuesi thotė pėr lartėsinė e vendit (uluvu mekani) pa e mohuar ngjashmėrinė (teshbih), andaj nė kėtė qėndrim i ka pasuar pėrfaqėsuesit e bid’atit”. Fjala ėshtė pėr komentuesin Ibn Ebi El-Izzin.

Hasan Eth-Thekaf, nė studimin e tij “Et-Tenbih ve redd ala mu’tekadi kidemil-alemi vel-haddi” nė faqen 11, thotė: “Ėshtė e domosdoshme t’i citoj disa fjali nga Sherh akide Tahavijje, pėr tė dėshmuar autencitetin e citateve nga veprat e Ibni Tejmijjes, dhe qė tė sqarohet se nė realitet ky komentim (Sherh akide Tahavijje) ėshtė pėrmbledhje e mendimeve dhe qėndrimeve tė Ibni Tejmijes, as mė shumė e as mė pak…” (mbaron citati).

Pėr mua kėta dy autorė janė kompetentė pėr tė dhėnė qėndrimin e tyre dhe unė atė e pranoj, por, as juve selefijėve nuk e pėrjashtoj mundėsinė as nuk ua mohoj tė drejtėn e pikėpamjes. Albani sikur tė ishte recensionues i librave hanefite, duke e nxituar plasmanin e tyre njė rrethi sa mė tė gjerė lexuesish, ndėrsa ėshtė i njohur qėndrimi i tij ndaj medhhebeve nė pėrgjithėsi, kurse ndaj atij hanefij nė veēanti. Unė me asnjė fjali timėn nuk jam mbėshtetur nė Albanin.

Mirėpo, nėse megjithatė duash t’i mėsosh tė tjerėt apo edhe t’ua pėrmirėsosh gabimet boshnjakėve, tė cilat i bėjnė nė medhhebin hanefij, atėherė megjithatė duhet t’i konsultosh librat e fikhut hanefij, e jo librat nga “akaidi”. Mua sė paku ashtu m’u kanė dukur.

Sa i pėrket testit tėnd tė vogėl qė xhematlinjtė tė mė provojnė se a i fali sunnetet nė xhami apo nė shtėpi. I fali nė xhami sepse banoj 3,5 km larg nga xhamia, ashtu qė para hyrjes sė kohės sė namazit unė jam nė xhami. Pastaj pas ezanit i fali sunnetet nė xhami, por jo nė mihrab, ku e fali farzin, por nė ndonjė vend tjetėr nė xhami. Sikur banesa tė mė ishte pėrbri xhamisė, ashtu qė ezani tė dėgjohej nė banesė dhe tė mund vetėm ta qetė hapin prej shtėpisė nė xhami, sigurisht se ndonjėherė do t’i kisha falė sunnetet edhe nė shtėpi. Por kjo pėr shumicėn e muslimanėve p.sh. nė Munih ėshtė e parealizueshme sepse tė gjithė banojnė larg nga xhamia. Nė kohėn e Pejgamberit a.s. situata krejtėsisht ka qenė ndryshe.

Sa u pėrket “ummehatul-mu’minine” grave tė ndershme tė Pejgamberit a.s. do tė duhej ta kesh tė ditur se pėr to vlejnė “ahkam hassa”- “dispozita tė posaēme”, ashtu qė pėr kėtė ēėshtje nuk po tė pėrkujtoj asgjė. Vetėm se nėse vazhdosh ashtu, nuk do tė mė ēudit nėse sė shpejti dėgjohet se edhe grave tuaja do t’ua ndaloni martesėn pas vdekjes suaj, duke u thirrur nė tretmanin e grave tė Pejgamberit a.s., pėr ēka flitet nė Kur’an.

A e keni ngritur diku zėrin tuaj kundėr “zavaxhu binijjeti-ttalak” (lidhje e kurorės sė boshnjakes-muslimanes me vėllezėrit muslimanė, tė cilėt pėrkohėsisht janė nė vatanin tonė, me nijjet tė talakut)? Me keqardhje e kam dėgjuar rrėfimin e njė motre nga Gornji Vakufi, e cila kishte mbetur mė fėmijėn pasi qė burri i saj (muxhahid), e kishte lėnė pa iu lajmėruar fare, dhe pas njė kohe tė caktuar i lajmėrohet nga Zagrebi duke i thėnė “Unė po shkoj mė tutje pėr xhihad nė Ēeēeni”, duke ia dėrguar njė letėr dhe njėmijė DM. Kjo ėshtė problematika me tė cilėn janė ballafaquar motrat i mia, tuat dhe tė gjithė neve, dhe kjo ėshtė problematikė e cila na mbetėt barrė neve. Sipas medhhebit hanefij nėse dikush hyn nė kurorė, duke e patur nijjet qė pas njė kohe tė caktuar ta lėshojė gruan, kurora e tillė ėshtė e pavlefshme- batil dhe jolegale. Nuk e di si e shihni ju kėtė? E kam tė qartė se ēka thuani pėr kurorėn mut’a te shiijtė. Ēka thuani pėr kėtė tė parėn, e cila ėshtė dukuri e dukshme nė Bosnje? Dikush bėhet kumbarė i kėtyre kurorave dhe nuk e respekton fetva-nė e Rijasetit tė BI e cila e konsideron bid’at. Me te kėrkohet qė kurorėzimi sė pari tė bėhet te organet (institucionet) shtetėrore, e pastaj sipas sheriatit, nėse ka tė bėjė me vėllezėrit muslimanė qė nuk janė shtetas tė shtetit tonė.

Pėr brengėn kujtesėn tėnde se “ēfarė poena mbledh, qė vetėm unė i ditkam, me shkrimin dhe punimin tim”, nuk kam veēanėrisht ēka tė them, pos: parandje, mendo, ēaj kokėn, dysho, supozo, spiuno etj.. bėn ēka tė duash, je i lirė. Vetėm ndihem i obliguar qė t’u pėrkujtoj nė fjalėt e Pejgamberit a.s. “Innemel-e’amalu bi nnijjati”. “Vėrtetė veprat do tė vlerėsohen sipas qėllimeve”. Ai, Subhanehu ve teala, do tė na gjykojė ty, mua dhe robėt tjerė tė Tij, dhe atė sipas qėllimeve tona. Por, ja, neve nuk na ėshtė mundėsuar tė depėrtojmė nė qėllime tė njėri-tjetrit, dhe unė tė them tė drejtėn nuk vuaj nga kjo. Do tė rekomandoja qė ta forcosh pak shėrbimin informativ, sepse po mė befason qė po m’i pėrshkruani edhe disa emra njerėzish tė cilėt, sė paku me sa di unė, janė shumė tė afėrt me ty. Ata janė aty, pranė jush, si hije e juaj. Nuk largoheni prej tyre pėr asnjė moment, janė si hija e juaj.

… ياَ أَيُّهاَ الَّذِينَ آمَنُوا اجْتَنِبُوا كَثِيراً مِنَ الظَّنِّ إِنَّ بَعْضَ الظَّنِّ إِثْمٌ وَ لاَ تَجَسَّسُوا …

“ O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit…”. (El-Huxhurat, 12)

Nuk mė kujtohet se diku kam folur pahijshėm pėr bamirėsitė e vėllezėrve tonė nga bota islame, dhe nuk lejoj qė dikush kėtė tė ma varė pėr qafe. Por pak mundėm edhe tė tė kuptoj, sigurisht se raportet tė cilat je i detyruar t’i shkruash, do tė jenė mė efikase kur ta njollosėsh dikė, kush tė ka penguar nė rrugėn e veprimit dhe nuk ke pėrmirėsim. Sepse me diēka duhet tė arsyetohet mossuksesi. Secili mossukses duhet t’i ketė shkaqet e tij. Mė sė lehti ėshtė atėherė qė krejt tė shkarkohet mbi dikė dhe tė thuhet se ėshtė lajkatar, kundėrshtar, dashakeq, i urren tė gjithė ata tė cilėve u dėrgosh takrire (raporte), dhe i ke shtuar ē’ke dashur. Sigurisht, se nė sqarimet tua nuk ke harruar Shejh Nasirit t’ia bėsh me dije, se si sillet “njė imam boshnjak” dhe me shpifje tjera, ndėrsa kur “je nė pyetje ti dhe vogėlria jote, se ka tė bėjė me personalitetin i cili inkurajohet nga shkenca autentike islame, dhe se nuk je sikur dofarė individė jokompetentė, tė cilėt shpesh janė shėrbėtorė tė regjimeve despotike nė botėn islame”.

(Nga punimi yt, Ebu Hanifja, interpretues i ri i Islamit, fq. Cool

Ja, me ngatėrrimin e disa rrethanave e kam parė njė faks dhe emrin tim nė tė i cili ka ardhur nga njė vend i bukur arab … por … nuk ėshtė me rėndėsi se ēka duan dhe mendojnė njerėzit, me rėndėsi ėshtė diēka tjetėr. Vel-akibetu lil-muttekin.

Dhe ty, mė dukėt, tė kam parė atė vit nė haxhxh me tė plagosurit qė kanė qenė musafirė tė Hadimul-haremejni sherifejni Melik Fehdit, mė fal por nuk e kam ditur deri tash, qė edhe ti je i plagosur. Allahu tė shėroftė! Vetėm nuk e di se nė cilin front tė patėn plagosur. Por, me gjasė je shėruar, sa po shihet, sepse tė shkrepėn nga tėrbimi dy fjali tė pėrseritura: “Ty, thjeshtė duhet me ta mbyllė gojėn.” Dhe, ato ishin vendimtare, qė megjithatė vendosa tė tė lajmėrohem me kėtė letėr. Argumentin e forcės e pėrdorė pala e cila humbė. Nėse tevbeja nuk ta ka ngacmuar zemrėn deri tash dhe nėse edhe mė tutje konsiderosh se: “Ty, thjeshtė duhet me ta mbyllė gojėn” atėherė bėru ti ai.

Esselamu alejkum ve rahmetullahi!

MBI EZANIN DHE IKAMETIN

Me ezan shpallet fillimi i kohės sė namazit dhe besimtarėt ftohen nė faljen e pėrbashkėt tė namazit. Kėndimi i ezanit ėshtė sunnet muekkede (sunnet i pėrforcuar), pėr njerėzit qė e falin namazin bashkėrisht nėpėr xhami. Dhe atė ekskluzivisht pėr pesė kohėt ditore tė namazeve farz dhe pėr namazin e xhumas.

Pėr namazet tjera siē janė: namazi i xhenazės, i teravihve, i zėnies sė diellit dhe hėnės, etj. nuk kėndohet ezani.

Ezani pėrbėhet nga 15 fjali, pėr tė cilat ekziston pajtueshmėri e tė gjithė shkencėtarėve islamė, dhe ato janė:

Allahu ekber, Allahu ekber,

Allahu ekber, Allahu ekber.

Eshhedu en la ilahe il-lallah,

Eshhedu en la ilahe il-lallah.

Eshhedu ene Muhammeder-Resulullah,

Eshhedu ene Muhammeder-Resulullah.

Hajje ales-salah,

Hajje ales-salah.

Hajje alel-felah,

Hajje alel-felah.

Allahu ekber, Allahu ekber.

La ilahe il-lallah.

Kjo ėshtė sipas hadithit tė cilin e transmeton Abdullah ibn Zejd, tė shėnuar nga Ebu Davudi nė Sunenin e tij. Gjithashtu ekziston pajtueshmėri e shkencėtarėve qė nė ezanin e sabahut tė shtohet pas Hajje alel-felah. Essalatu hajru minennevm, dy herė.

Gratė nuk janė tė obliguara tė kėndojnė ezan e as ikamet. Argument pėr kėtė ėshtė hadithi tė cilin e transmeton En-Nesai nga Usame bint Burejdeti r.a. se ka thėnė: “E kam dėgjuar Pejgamberin a.s. duke thėnė: “Gratė nuk e kanė obligim as ezanin e as ikametin”.

Kushtet pėr kėndimin e ezanit dhe ikametit janė:

1. Hyrja e kohės sė namazit

2. Qė tė kėndohen nė gjuhėn arabe. Pėrkthimi nuk vjen nė konsiderim.

3. Qė dikush nga xhematlinjtė ta dėgjojė ezanin. (dmth. ezani qė kėndohet nė vetvete nuk ėshtė i rregullt)

4. Tė respektohet renditja e fjalive nė ezan dhe ikamet pa pauza tė mėdha.

5. Qė tė kryhet nga njė person. Nuk lejohet qė ezanin apo ikametin ta fillojė njė person, e ta pėrfundojė njė tjetėr.

6. Qė ezani tė kryhet nga njeriu qė ėshtė: musliman, moshėrritur dhe i menēur.

Kėshtu qė ezanin nuk mund ta kėndojė pabesimtari, i marri apo fėmija qė nuk kupton (gajru mumejjez).

Hanefijtė shtojnė edhe kushte shtesė qė muezini pėrveē tė pėrmendurave duhet tė jetė edhe: i devotshėm, tė di Sunnetin e Pejgamberit a.s. dhe t’i di kohėt e namazit.

Hanefijtė gjithashtu thonė se ėshtė mekruh- e qortuar qė ezanin ta kėndojė mėkatari (fasik) dhe nėse ndodh qė ezanin ta kėndojė fasiku, atėherė atė ezan duhet pėrseritur.

Sunnet ėshtė, poashtu, te shumica e dijetarėve qė personi i cili e kėndon ezanin, ta kėndojė edhe ikametin.

I K A M E T I

Sa i pėrket ikametit, ai pėrbėhet prej 17 fjalive – si edhe ezani, duke ia shtuar pas Hajje alel-felah. – Kad kametis-salah, dy herė.

Fjalėt e ikametit janė:

Allahu ekber, Allahu ekber,

Allahu ekber, Allahu ekber.

Eshhedu en la ilahe il-lallahu,

Eshhedu en la ilahe il-lallah.

Eshhedu ene Muhammeder-Resulullahi,

Eshhedu ene Muhammeder-Resulullah.

Hajje ales-salati,

Hajje ales-salah.

Hajje alel-felahi,

Hajje alel-felah.

Kad kametis-salatu,

Kad kametis-salah,

Allahu ekber, Allahu ekber.

La ilahe il-lallah.

Argument pėr kėtė ėshtė transmetimi i Ibn Ebi Shejbes r.a. i cili ka thėnė: “Na kanė treguar as’habėt e tė Dėrguarit tė Allahut se Abdullah ibn Zejd El-Ensariu ka ardhur te Pejgamberi a.s. dhe thotė: “O i Dėrguari i Allahut, e kam parė nė ėndėrr se si njė njeri me gunė tė gjelbėr qėndroi nė mur dhe e kėndoi ezanin – duke i pėrseritur fjalėt nga dy herė, kurse pas ezanit e lexoi njėsoj edhe ikametin.”

(Bejhekiu dhe Ebu Davudi)

Edhe Tirmidhiu transmeton nga Abdullah ibn Zejdi se ka thėnė: “Ezanin dhe ikametin Pejgamberi a.s. do ta kėndonte duke i pėrseritur fjalėt nga dy herė”.

Gjithashtu hadithi tė cilin e kanė shėnuar pesė transmetues nga Ebu Mahzuri r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i Allahut mė ka mėsuar se nė ikamet ka 17 fjali.”

Porosi: Nėse dikush vjen u thotė dhe u mėson se ėshtė mė saktė qė ikameti tė kėndohet me numėr mė tė vogėl fjalėsh nga tė lartpėrmendurat- forma e shkurtuar, thuani falemnderit, por edhe kjo qė ne boshnjakėt-muslimanėt e bėjmė ėshtė e saktė dhe ka mbėshtetjen e saj nė burime islame.

وَ صَلَّىاللهُ عَلَى سَيِّدِناَ وَ نَبِيِّنا مُحَمَّدٍ وَ عَلَى آلِهِ وَ صَحْبِهِ وَ سَلِّم !

SALATU - TESBIH

Imam Tirmidhiu nė pėrmbledhjen e tij tė haditheve e ka shėnuar transmetimin vijues: “Na ka treguar Ahmed ibn Abdullahu se ia ka pėrcjellur Ebu Vehbi, tė ketė thėnė: “E kam pyetur Abdullah ibn Mubarekun mbi Namazin tesbih , e ai mė ka thėnė:

Pas tekbirit fillestar tė namazit, lexohet:” Subhaneke Allahumme ve bihamdike ve tebarekesmuke ve teala xhedduke ve la ilahe gajruke. Pastaj lexohet 15 herė SUBHANALLAHI VEL-HAMDU LIL-LAHI VE LA ILAHE IL-LALLAHU VALLAHU EKBER VE LA HAVLE VE LA KUVVETE IL-LA BIL-LAHIL ALIJJIL-ADHIM.

Pastaj lexohet eudhu bil-lahi, bismil-lahi, Fatihaja dhe njė sure dhe pastaj lexohet 10 herė SUBHANALLAHI VEL-HAMDU LIL-LAHI VE LA ILAHE IL-LALLAHU VALLAHU EKBER, atėherė bėhet rukuja (pozita nė tė cilėn lexohet subhane rabbijel-adhim) dhe lexohet 10 herė SUBHANALLAHI VEL-HAMDU LIL-LAHI VE LA ILAHE IL-LALLAHU VALLAHU EKBER. Pastaj kthehemi nga rukuja dhe nė pozitėn nė kėmbė lexojmė 10 herė SUBHANALLAHI VEL-HAMDU LIL-LAHI VE LA ILAHE IL-LALLAHU VALLAHU EKBER, pastaj shkojmė nė sexhde dhe po ashtu lexojmė 10 herė SUBHANALLAHI VEL-HAMDU LIL-LAHI VE LA ILAHE IL-LALLAHU VALLAHU EKBER.

Nė kėtė mėnyrė falen katėr rekate. Ashtu qė nė secilin rekat lexohet nga 75 herė SUBHANALLAHI VEL-HAMDU LIL-LAHI VE LA ILAHE IL-LALLAHU VALLAHU EKBER, dhe kėshtu kjo fjali gjatė namazit shqiptohet gjithsejt 300 herė. Nėse falet natėn ky namaz ėshtė mirė qė tė jipet selam pas dy rekateve, e pastaj vazhdohen edhe dy rekate. Ndėrsa, nėse falet ditėn, atėherė ėshtė mė mirė qė kėta katėr rekate tė falen me njė selam. Kėtė namaz Alejhisselami ia ka mėsuar xhaxhait tė tij Abbasit r.a. dhe i ka thėnė: “Sikur tė kesh mėkate sa pluhuri i shkretėtirės, Allahu xh.sh. do t’i falė”. Dhe i ka thėnė: “Nėse mundėsh ta falėsh kėtė namaz pėr ēdo ditė, atėherė fale, e nėse jo, atėherė sė paku ēdo tė premte. Nėse nuk mundėsh ēdo tė premte, atėherė pėrpiqu qė njė herė nė muaj ta falėsh kėtė namaz; pastaj i numroi derisa tha sė paku njė herė nė vit”.

Nijjeti pėr kėtė namaz ėshtė si vijon: Nevejtu en usal-lije lil-lahi teala salatet-tesbihi edaen mustakbilel-kibleti Allahu ekber.

Pėrkthyer nga libri: El-Edhkar nga El-Imam Hafidh Shejhul-islam Muhjiddin Zekerijja ibn Sheref, i njohur me emrin Imam Neveviu (631-676h).

P[rktheu: Miftar Ajdini
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://prehja.forumr.net
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2    

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Medhhebet nė Islam novatori apo domosdoshmėri -2
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: Shkenca Islame :: Medh'hebet-
Kėrce tek: