prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Identiteti kosovar

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 579
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: Identiteti kosovar   Tue Nov 15, 2011 1:22 pm


Mexhid Yvejsi: Botime tė reja:

Mehmet Kraja – IDENTITETI KOSOVAR




“Identiteti kosovar” titullohet libri, i cili ėshtė promovuar tė enjten, mė 3 nėntor 2011, nė Prishtinė, nė Bibliotekėn Kombėtare dhe Universitare tė Kosovės. Libri i botuar nga PEN Qendra e Kosovės paraqet njė analizė tė ēėshtjeve tė lidhura me identitetin, duke dhėnė gjykime dhe duke bėrė njė rishikim konceptual tė dukurive e fenomeneve identitare shqiptare, veēmas nė kontekstin e Kosovės.
Me rastin e promovimit tė librit, autori Mehmet Kraja nuk ka dashur tė flasė shumė pėr atė ēfarė ka hedhur nė letėr.
Autori, Mehmet Kraja, ndėr tė tjera, tha:
“Nuk e kam ndėrmend t’ju them ndonjė gjė tė veēantė nė kėtė rast, por vetėm dua t’ju them se ky ėshtė njė vėshtrim i imi pėr Kosovėn, nuk e di sa ėshtė objektiv e i qėndrueshėm”.
Pėr kėtė gjė Kraja mendon se ėshtė njė fillim i njė debati i cili nė shoqėrinė tonė do tė hapet nė njė konsekuencė dhe qėndrueshmėri ndryshe sa ēka qenė deri tani.
“Ky ėshtė njė rrėfim imi pėr Kosovėn. Nuk e di sa ėshtė objektiv dhe sa ėshtė i qėndrueshėm. Unė kam pasur dilema gjatė shkrimit dhe kam edhe tani shumė rreth kėsaj, por ėshtė njė temė mjaft e diskutueshme’’, ka thėnė Kraja para tė pranishmėve nė promovimin e librit tė tij “Identiteti kosovar”, botuar nga PEN Qendra e Kosovės.
Akademiku dhe publicisti Mehmet Kraja ka sjellė pėr lexuesin shqiptar librin “Identiteti kosovar”, njė libėr i cili pėr temė ka ēėshtjen e identitetit, temė kjo e cila shpeshherė ka marrė hov tė diskutimeve nė debate tė shumta televizive.
Sipas Basri Qapriqit, Kraja nė kėtė libėr konstaton se nė Kosovė njerėzit kanė ditur tė jetojnė pa shtet, por asnjėherė pa identitet. Ky libėr ėshtė i organizuar nė tri kahe, identitetin historik, kulturorė dhe atė politik.
Jahja Dranēolli thotė se nė Evropė dhe nė mbarė botėn diskutohet dhe shkruhet shumė pėr problemin e identitetit.
“Tė pėrballur me nevojėn pėr tė pėrcaktuar njė identitet tė ri, kjo ēėshtje ėshtė veēanėrisht e dukshme nė vendet evropiane, para se ato t’i bashkoheshin komunitetit evropian.
Nė kėtė kontekst nuk duhet parė veprėn e Mehmet Krajės “Identiteti kosovar”, por pėrkundrazi kėtu provohet me argumente tė tregohet qė identiteti ėshtė diēka qė ka historinė e vet dhe vazhdimisht ndėrtohet”, thotė Dranēolli, duke shtuar se trajtimin e identitetit kosovar gjatė vertikales historike autori e sheh problem shumė tė vėshtirė, mirėpo nė pikėpamjen e identitetit ajo kurrė mė nuk do tė shfaqet e dyzuar.
Sipas tij, ishte pikėrisht siguria e identitetit shqiptar ajo qė e kishte bėrė Kosovėn tė qėndrushme dhe krejt tė veēantė nė histornė e saj.
“Kjo gjė konstaton se historia e Kosovės duhet tė jetė pjesė e historisė sė popullit shqiptar. Nė kėtė kontest, si rrjedhojė e mungesės sė njė historie tė Kosovės, krijohet shansi i historiografisė serbe tė projektonte standarde qė mesjeta e Kosovės duhet t’i takonte historisė serbe ndėrsa antikiteti ilir dhe lidhja e Kosovės me kėtė origjinė nė rastin mė tė mirė duhet tė heshtet”, ka thėnė ndėr tė tjera Dranēolli.
Ndėrsa Ibrahim Berisha, promovimin e kėtij libri e ka quajtur si njė rast tė veēantė, pasi qė sipas tij kėto tema pėr njė kohė tė gjatė ishin tė memorizuara si tabu.
“Nuk mbetet asgjė e rėndėsishėm qė ka tė bėjė me identitetin historik, kulturor dhe politik tė mos ketė marrė pėrgjigje kritike. Njė trajtim kulturologjik natyrisht se mund tė ballafaqojė dhe pėrmbytė disa nga koceptet tradicionale mbi historinė, veēmas mbi historinė mė tė re. Nė kėtė prizmė duhet tė shohim edhe ēasjen pėr idetė unifikuese dhe ndarėse qė ecin pranė njėra- tjetrės.
Relacionet e Shqipėrisė dhe Kosovės mbeten edhe sot e kėsaj dite tė diskutuara, nga tė ditur dhe tė paditur, nga kureshtarė dhe ambiciozė, nga sharlatanė dhe spekulantė”, ėshtė shprehur Berisha.
Sipas tij Kraja me tė drejtė sheh pėrmasėn e njė inferioriteti brendashqiptar tė manifestuar me dyzime qė komplikohen veēmas pas pavarėsisė sė Shqipėrisė pėr tė mbėrritur kulmin nė vitet 40 e kėndej dhe duke prekur shumė nga lėvizjet dhe ngjarjet kryesore si Lėvizjen NDSH, LNQ, Konferencėn e Bujanit, Masakrėn e Tivarit, Drenicės dhe kudo nė Kosovė, Kuvendin e Prizrenit, shpėrnguljet nė Turqi, tė cilat sipas Berishės janė analizuar me njė qasje kritike duke dhėnė njė alternativė sintezė thellėsisht intelektuale.
Libri ”Identiteti kosovar” ka 500 faqe, ku trajtohen nga Mehmet Kraja ēėshtje qė lidhen me identitetin historik, politik e kulturor, por qėllimi i tij nuk ėshtė t’i “vėrė kapak” asnjėrės prej tyre. Autori, Mehmet Kraja librin e tij tė ri e quan fillim tė njė debati qė do tė hapet nė shoqėrinė kosovare.

Kush ėshtė Mehmet Kraja?

Mehmet Kraja ka lindur mė 1952, nė Krajė, afėr Liqenit tė Shkodrės, nė Mal tė Zi. Shkollimin e mesėm e kreu nė Ulqin, ndėrsa tė lartin nė Universitetin e Prishtinės.
Nga viti 1974-76 ishte kryeredaktor i gazetės sė studentėve “Bota e re”. Mė pas punoi si gazetar dhe redaktor i kulturės nė gazetėn “Rilindja””.
Gjatė viteve 1992-99 jetoi dhe punoi nė Tiranė. Pas luftės ishte redaktor i kulturės nė tė pėrditshmet “Zėri” dhe “Koha Ditore”.
Qė nga viti 2002 ėshtė edhe ligjėrues nė Fakultetin e Arteve nė Prishtinė, ku jep lėndėn e skenarit tė filmit. Eshtė anėtar i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės.
Deri tani ka botuar: 11 romane, 5 pėrmbledhje me tregime, 10 drama dhe tre libra me kritikė dhe publicistikė, si dhe njė numėr tekstesh publicistike nė shtypin e Kosovės dhe Shqipėrisė.

Bibliografia e veprave tė akademikut Mehmet Kraja:

Romane

“Gjurmė nė trotuar”, “Rilindja”, Prishtinė 1978;
“Portali i perėndive tė fyera”, “Rilindja”, Prishtinė1980;
“Moti i Madh”, ““Rilindja”, Prishtinė1981;
“Udhėzime pėr kapėrcimin e detit”, “Rilindja”, Prishtinė 1984; “Naim Frashėri”, Tiranė 1987;
“Sėmundja e ėndrrave”, “Rilindja”, Prishtinė 1987;
“Net bizantine”, “Rilindja”, Prishtinė 1990;
“Muri i mjegullės”, “Toena”, Tiranė 1998;
“Edhe tė ēmendurit fluturojnė”, “Onufri”, Tiranė 2004;
“Im atė donte Adolfin”, “Onufri”, Tiranė 2005.
"Selvitė e Tivarit", "Onufri", Tiranė 2008
"Hotel Arbėria", "Onufri", Tiranė 2010

Tregime

“Dritat e mesnatės”, “Rilindja”, Prishtinė 1974;
“Vdekja pa emėr”, “Eurorilindja”, Tiranė 1995; “Dukagjini”, Pejė 1996;
“Portat e qiellit”, “Toena”, Tiranė 1996; “Buzuku”, Prishtinė 1997;
“Njėzet tregime pėr kohėn e shkuar”, “Dukagjini”, Pejė 2001;
“Hija e qershisė nėn dritėn e hėnės”, Toena”, Tiranė 2006.

Drama

“Tri drama” (“Princi i hijeve”, “Onufri i Neokastrės”, “Hėna prej letre”), “Rilindja”, Prishtinė 1987;
“Pesė ide pėr lojė skenike” (“Muri I, ose ora e shiut”, “Muri II, ose lavjerrėsi i rėrės”, “Muri III, ose fluturat e bardha”, Muri IV, ose ėndėrr qeni”, “Muri V, pse njė hėnė tjetėr prej letre”), “Toena”, Tiranė 1999;
“Krishti qėndroi tri ditė nė Kosovė”, “Jeta e Re”, Prishtinė 2002;
“Grafitet”, “Jeta e Re”, Prishtinė 2005;
“Im atė donte Adolfin”, dramatizim, Prishtinė 2007;
"Drama" ("Grafitet", "Hėna prej letre II", "Rekuiem"), PEN Qendra e Kosovės, Prishtinė 2008

Kritikė dhe publicistikė

“Shoqėrime”, “Rilindja”, Prishtinė 1997;
“Vite tė humbura”, “Eurorilindja” Tiranė 1995, “Rozafa”, Prishtinė 2003;
“Mirupafshim nė njė luftė tjetėr”, “Rozafa”, Prishtinė 2003.
"E shtuna ime", PEN Qendra e Kosovės, Prishtinė 2009

Skenarė

“Sėmundja e ėndrrave”, 1989
“Kurrė mė”, 2000
“Fluturat e bardha”, 2001
“Muri i mjegullės”, 2002
“Kukumi”, 2003 (i realizuar si film artistik i metrazhit tė gjatė, nė regji tė Isė Qosjes)

Shfaqje tė realizuara

“Princi i hieve”, realizuar nė Teatrin Popullor Krahinor nė vitin 1984, me regji tė Agim Sopit dhe nė Teatrin e Gjilanit nė vitin 1985;
“Hėna prej letre”, realizuar nga Teatri i Gjakovės nė vitin 1988, nė regji tė Fadil Hysajt;
“Onufri i Neokastrės”, nga Tetari Amator “Emin Duraku” i Gjakovės nė vitin 1987 nė regji tė Nimon Muēajt;
“Ėndėrr qeni”, realizuar nė Teatrin Kombėtar tė Prishtinės nė vitin 2001, nė regji tė Isė Qosjes;
“Grafitet”, realizuar nė Teatrin “Oda” tė Prishinės, nė vitin 2005, nė regji tė Isė Qosjes;
“Onufri i Neokastrės” (version i ri), realizuar nga njė grup artistėsh tė lirė tė Gjakovės, nė vitin 2006, nė regji tė Nimon Muēajt;
“Hėna prek letre” (version i ri), realizuar nė Teatrin Kombėtar tė Prishtinės, nė vitin 2007, nė regji tė Fadil Hysajt;
“Im atė donte Adolfin”, i realizuar si shfaqja e parė profesioniste e Teatrit tė Prizrenit, nė vitin 2007, nė regji tė Agim Sopit.

Ēmime

Ēmimi vjetor i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės pėr veprėn mė tė mirė (pėr romanin “Moti i Madh”, 1981);
Ēmimi “Hivzi Sulejmani” i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės pėr prozėn mė tė mirė (pėr pėrmbledhjen e tregimeve “Vdekja pa emėr”, 1995);
Ēmimi i shtėpisė botuese “Toena” pėr prozėn mė tė mirė nga pesėqind titujt e botuar (pėr romanin “Muri i mjegullės”, 1998);
Ēmimi “Pjetėr Bogdani” i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės pėr veprėn mė tė mirė (pėr romanin “Muri i mjegullės”, 1999);
Ēmimi “Pjetėr Bogdani” i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės pėr veprėn mė tė mirė (pėr pėrmbledhjen “Njėzet tregime pėr kohėn e shkuar”, 2001);
Ēmimin “Azem Shkreli” tė Ministrisė sė Kulturės sė Kosovės pėr veprėn mė tė mirė (pėr romanin “Edhe tė ēmendurit fluturojnė”, 2004).
Ēmimi “Mitrush Kuteli” i Ministrisė sė Kulturės tė Shqipėrisė (pėr pėrmbledhjen e tregimeve “Hija e qershisė nė dritėn e hėnės”, 2007).
Ēmimi "Petro Marko" i Ministrise se Kultures te Shqiperise (pėr romanin mė tė mirė tė vitit, "Selvitė e Tivarit" 2008)

Mexhid Yvejsi, Gjakovė


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Identiteti kosovar
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Ilire Zajmi - Rugova: Identiteti evropian dhe shqiptarėt
» Xhihadisti kosovar i ISIS-it
» Halit Bogaj: Faruk Begolli - Aktor i shquar kosovar
» Ndihmohen refugjatėt pas kthimit nga Gjermania
» Kurizitet kosovar: Sabri Azemi zbulon zmadhuesin mekanik

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: Forumi Kulturor :: Libra-
Kėrce tek: