prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Historia katėrshekullore e zemrės sė Gjakovės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 579
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: Historia katėrshekullore e zemrės sė Gjakovės   Sun Nov 11, 2012 12:22 pm


Historia katėrshekullore e zemrės sė Gjakovės

ECJA NĖPĖR KOHĖ E ĒARSHISĖ SĖ MADHE

Gazmend Doli

Ezani i myezinit kumbon. Ėshtė vakti i namazit tė xhumasė, e besimtarėt thirren nė xhamin e Hadumit pėr tė kryer obligimin fetar.
Qė kur Bizeban Sulejman Efendia, i njohur si Hadum Aga, e ndėrtoj kėtė objekt fetar islam, ndėrmjet viteve 1594/95, kjo zonė nė perendim tė Kosovės ka ndryshuar.
Deri atėherė vendi kishte shumė pak shtėpi dhe njihej si njė fshat dhe qendėr pazari. Xhamia e Hadumit ėshtė objekti i parė dhe mė i rėndėsishėm nė kėtė kompleks edhe sot e kėsaj dite. Nuk ka asnjė i huaj qė nuk ndalet nė kėtė vend. Aty ėshtė qendra e Ēarshisė sė Gjakovės.
Me ndėrtimin e kėtij objekti fetar, nisėn njėra pas tjetrės tė ndėrtohen edhe objekte tė tjera fetare, hane, shtėpi banimi, dyqane, pėr t’u pėrthekuar si njė kompleks, i cili mė vonė do tė marrė emrin Ēarshia e Madhe. Sot njashtu si dikur ajo identifikon i qytetin e Gjakovės.
Ky kompleks do tė bėhejt njė qendėr e rėndėsishme pazari, zanatit, por edhe njė kompleks mė i madhė kulturorė – historik nė mbarė vendin. Ajo po mbijeton edhe sot, edhe pse ka kaluar dhe po kalon nėpėr sfida tė ndryshme tė kohės. Ajo disa herė ėshtė djegur, duke pėrfshirė edhe luftėn e fundit.
Sfida e fundit: projekti i komunės sė Gjakovės pėr revitalizimin e saj, i cili bėri bujė fillimisht tek ata qė “jetojnė” me kėtė kompleks dhe mė pas tek ata qė kėrkojnė tė mos preket autenticiteti i saj. Pa e pyetur fare Ministrinė e Kulturės qė e ka nė mbrojtje edhe kėtė kompleks-komuna kishte nisur zėvėndėsimin e kalldremit me pllaka mermeri. Punimet janė ndėrprerė, por Ēarshia me shekuj fsheh mijėra histori.

Gjakova e shekullit XVI

Ēarshia e Madhe ėshtė vendi ku janė zhvilluar shumė ngjarje tė rėndėsishme nė periudha tė ndryshme kohore, ndėrsa brenda saj kanė vepruar shumė personalitete tė njohura. Objekte tė rėndėsishme qė lidhėn me fenė, historinė, zanatin dhe kulturėn e vendit gjenden nė kėtė kompleks, prej disa hektarėsh nė qendėr tė Gjakovės.
Sipas historianit Masar Rizvanolli kjo ēarshi paraqet njė thesar tė vėrtet kulturo - historik. “Nė kontestin e pėrgjithshėm, sipas ekspertėve tė huaj, kjo pjesė paraqet njė begati kulturore qė e kanė pak popuj”, thotė Rizvanolli. Nė llojin e saj, sipas tij, ajo paraqet njė ansambėl kulturo-historik unikat me dimensione tė rralla”, shton mė pas profesor Rizvanolli.
Para disa viteve Rizvanolli ka bėrė njė studim pėr kėtė kompleks i cili nis nga Ura e Islam Begut dhe pėrfundun nė lagjėn Mulla Jusuf.
“Ēarshia ka lindur me paraqitjėn e zejtarėve tė parė. Lindi atėherė kur Gjakova fitoj statusin e kasabasė, kur mė 1594-95 Sulejman Hadim Aga vakėfoi disa objekte publike qė i ndėrtoj vet, si xhaminė e Hadumit, njė mejtep, njė bibliotekė, njė hamam, njė han dhe disa dyqane”, tregon Rizvanolli pėr fillet e Ēarshisė.
Por tė dhėnat e para pėr kėtė vend nuk janė pėrshkruar nga vendasit, por nga kronisti turk Evlia Ēelebiu, qė ka vizituar Gjakovėn mė 1662. Nė bazė tė pėrshkrimit tė tij, “Gjakova i ka dy mijė shtėpi tė stolisura qė ndodhen mbi njė fushė tė gjėrė. Ka dy xhami tė bukura, mesxhide (xhami tė vogla), hane tė mbuluara me plumb. Ka njė hamam tė bukur qė tė kėnaqė zemrėn dhe nja treqind dyqane tė ndryshme, tė mbushura me mallra e me njėmijė lloj mjeshtrish. Meqė e ka klimėn e kėndshme, banorėt janė tė bukur dhe tė dashur”.
Ēarshia e Madhe sot pas disa shekujve ėshtė njė kompleks e cila numron mbi 500 dyqane, shumė objekte tė tjera, kulturore, fetare e tė zanatit. Mė sakt nė kėtė zonė prej disa hektarėsh, gjenden objektet mė tė rėndėsishme, historike e fetare tė Gjakovės.

Pėrveē xhamisė sė Hadumit, ndėr mė tė mėdhat nė vend, nė kėtė zonė gjenden edhe Teqeja e Madhe, ajo e shejh Eminit, Teqeja (Gjyshata) e Bektashinjėve, Medreseja e Madhe, por edhe objekte tė tjera tė rėndėsishme, qė pėr disa shekuj kanė luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė jetėn e gjakovarėve dhe rrethinės, si nė edukimin dhe mirėqenjėn e tyre.
Mexhid Yvejsi njė studius i feve, thotė se prezenca e objekteve fetare nė kėtė zone - pėrveē prehjes shpirtėrore, qytetarėt e ēdo moshe, gjinije, qė i frekuentojnė, zhvillohen, lartėsohen nga ana morale, shoqėrore, edukative, kulturore, kėto objekte fetare-kulturore i kanė sjell edhe tė mira materiale pėr qytetin e Gjakovės. “Sepse gati ēdo javė, mos me thėnė ēdo ditė, vizitohen edhe nga vizitorė, pėrveē Kosovės, edhe nga vend tė tjera. Disa herė personalisht kam qenė shoqėrues e pėrkthyes i delegacioneve, turistėve nga Italia, Gjermania, Franca, Anglia, Turqia, Amerika, Izraeli etj., Pa njė drekė, pa njė darkė, pa ndonjė dhuratė, suvenire, petka kombėtare apo fetare, pa ndonjė buejtje nėpėr hotele, asnjė nuk ėshtė larguar”, tregon Yvejsi.
Historiani Rizvanolli thotė se, meqė teqetė mė interesante dhe xhamia e Hadumit pėrfshihen nė kuadėr tė Ēarshisė, atėherė ne duhet tė sigurojmė njė qasje sa mė tėrheqėse nė tė pėr turistėt e huaj dhe tė vendit”.


Ēarshia e Madhe-muze i gjallė


Por Ēarshia e Madhe e Gjakovės, sipas Mexhid Yvejsit, pėrveē kėtyre monumenteve, kishte e ka edhe shtėpi e dyqane karakteristike, ėshtė njė muze i gjallė, qė me arkitekturėn e vaēantė, ku shprehej njė fuqi krijuese e mjeshtėrve vendas, mahniste kronistėt e kohės, mahniste vizitorėt e ndryshėm dhe frymėzonte ekspertė tė lėmive tė ndryshme”..
“Ēarshia e Madhe e Gjakovės me Xhaminė e Hadumit, bibliotekėn, mejtepin, me qindra shtėpi e dyqane, me Medresėn e Madhe e Teqen Bektashiane, ishte jo vetėm qendėr kulturore, fetare, historike, shoqėrore, arsimore, edukative e politike, por ishte edhe qendra kryesore, mė e fuqishmja, ekonomike e qytetit”, shton mė pas ai.
Hani i Haraēisė, ėshtė njė prej objekteve mė tė bukura tė kėtij kompleksi qė ekziston edhe sot e kėsaj dite.
Ai ėshtė njė nga objektet mė tė vjetra. “Hani ėshtė simbol i qytetit tonė i cili pėrfaqėson denjėsisht tė gjitha karakteristikat e qytetit tė Gjakovės, thotė Ali Haraēia trashėgimtar i kėtij objekti tė vjetėr i cili gjendet shumė afėr xhamisė sė Hadumit. Sipas Haraēisė kronistėt e huaj kur kanė vizituar janė shprehur se Hani ėshtė kryevepra e Ēarshisė sė Madhe. Nė bazė tė gojėdhėnave thuhet se shumė karavane kanė kaluar nėpėr kėtė Han, pasi Gjakova ka qenė njė rrugė tranzite pėr nė Shqipėri. Por ky objekt i cili ėshtė renovuar tėrsisht mė 2004, mė shumė luan rolin e njė restoranti i cili ofron ushqim autokton tradicional.
Por nė Ēarshinė e Madhe tė Gjakovės, qė prej themelimit, ushtroheshin dhjetėra zeje tė ndryshme, duke filluar nga armėtarėt, argjendarėt, kazangjinjtė, lėkurėpunuesit , rrobaqepėsit, zhgunaxhinjt, qėndistarėt, zdrukthėtarėt, kazazėt, qeleshepunuesit , gėrēakxhinjtė, saraēėt, opingaxhinjtė, cergaxhinjtė, ēibukxhinjtė. Shumica prej tyre tashmė kanė pushuar aktivitet.
Pjesė e objekteve qė kanė shėrbyer nė tė kaluarėn nuk ekzistojnė, por disa tė tjera janė rikthyer. Ta zėmė nė kėtė kompleks jo sikur nė tė kaluarėn, nuk ekziston hamami. Por me ndihmėn e Ministrisė sė Kulturės, nė vitet e fundit tri objekte brenda kėtij kompleksi janė ndėrtuar dhe renovuar, sikur ta zėmė Sahat Kulla, Mejtepi Ruzhdie, objekti i shkollės sė parė shqipe, apo objekti i tabakėve. Ky i fundit qė prej ndėrtimit mė shumė po shėrben si kafehane.
Por Ēarshisė po i mungon prej viteve mungesa e bizneseve. Ēdo ditė e mė shumė dyqanet e saj karakeristike tė punuara nga druri po mbyllen. Nė vitet e fundit janė shuar edhe shumė zeje. Kjo situatė ka ardhur sidomos pas luftės sė fundit.
Gėzim Kika, njė rrobaqepės, i cili nė kėtė kompleks por punon qė nė moshė tė re, mendon se kjo pjesė akoma ėshtė e rėndėsishme edhe pėrkundėr qė atraktiviteti i zonės nuk ėshtė mė sikur dikur . Ai thotė se nuk e ka ndėrmend tė largohet, duke pritur ditė mė tė mira nė bisnesin e tij. Ai bėnė krahasimin nė mes viteve si i ri dhe tash si njė mesoburrė. “Sot as pėr sė afėrmi kjo zonė nuk e ka namin qė e kishte dikur”, thotė Kika. Ēdo zejtar ka punuar para disa viteve nuk ka pasur nevojė tė bėnte njė punė tjetėr. Por jo sot”, shton ai.

Botuar nė gazetėn ”KOHA Ditore” , faqe 26
Prishtinė, 10 Nėntor 2012
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Historia katėrshekullore e zemrės sė Gjakovės
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Ne ishim ketu, Ne jemi akoma ketu, kjo eshte "HISTORIA" e Popullit Tim
» 28 Nėntori ėshtė dita e ēlirimit tė Shqipėrisė
» Xhorxh Gordon Bajroni, Poeti qė u kėndoi shqiptarėve dhe Shqipėrisė
» Historia e lashtė
» Dritan Dajti, studenti qė u kthye nė frikėn e policisė

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: E Pergjithshme :: Lajmerime-
Kėrce tek: