prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 KUR'ANI, ISLAMI DHE ORIENTALISTĖT

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 579
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: KUR'ANI, ISLAMI DHE ORIENTALISTĖT   Fri Dec 14, 2012 8:10 am



Mexhid YVEJSI; Gjakovė


KUR’ANI, ISLAMI DHE ORIENTALISTĖT

Kur’ani dhe Islami

Kur’an-i ėshtė Fjala e All-llahut qė i ėshtė shpallur, zbuluar, frymėzuar, Muhammedit (a.s.), nėpėrmjet Shpirtit tė Shenjtė, Ruhul Kudus. Kjo shpallje ka filluar nė njė muaj tė bekuar. Ky muaj’i bekuar, i madhėruar, i shenjtėruar, ėshtė muaji i Ramazanit.
Muaji i Ramazanit ėshtė muaj’i agjėrimit, ėshtė muaj’i shpėrblimit. Ramazani ėshtė muaj’i zbulesės, i qėndresės, i shpresės. Ėshtė muaj’i mirėsive, i begative i fshehtėsive. Ramazani ėshtė muaji’i barazisė, i afėrsisė, i pjekurisė, i gjallėrisė. Ėshtė muaj’i vėshtirėsive, i lehtėsive, i befasive. Ramazani ėshtė muaj’i vlerave superiore, muaj’ qė sjellė fitore, muaj’i Mėshirės Hyjnore, muaji kur bleron pranvera shpirtėrore, muaji’i Zbulesės Hyjnore…
Zbulesa Hyjnore-Kur’ani i Madhėruar ėshtė Libri i Librave, Libėr i Shenjtėruar, ėshtė Libri mė i lexuari, mė i kėrkuari, mė i nderuari.
Kur’an-i ėshtė Libėr pėrkujtues, shqarues, udhėzues, dallues, shėrues, bekues, ėshtė Libėr mėshirues. Kur’an-i ėshtė Libėr plotė dituri, ėshtė Libėr plotė urtėsi. Dituria dhe urtėsia e Tij s’ka tė sosur, sepse Kur’ani ėshtė Libėr i pėrsosur.
Kur’an-i ėshtė Dritė nga Drita e cila ėshtė pėrmbi ēdo Dritė… Ramazani ėshtė hapi i parė pėr sigurimin e nevojave shpirtėrore, ndėrsa Kur’an-i ėshtė kushtetuta mė thelbėsore pėr t’u informuar nė mėnyrė adekuate, pėr tė jetuar nė mėnyrė efikase, deri nė fitore...
Kur e pyetėn Albert Ajnshtajnin (1879-1955), shkenctarin mė tė madh tė shekullit tė kaluar, se cili ėshtė kuptimi i jetės njerėzore..? Ai tha: “ Pėrgjigjja e kėsaj pyetje kėrkon njė fe…”
Falėnderojmė Allahun, qė njerėzimit i shpalli njė fe, qė bazohet nė Kur’an, e cila quhet Islam, qė do tė thotė Paqė, Harmoni, tė cilėn e kemi pranuar me dashuri. Islami qė nga njeriu e pejgamberi i parė, hz.Ademi (a.s.) ėshtė fe, besim, qė nė vazhdimėsi, ėshtė shpallė. Ėshtė shpallė nė formėn e plotėsuar, pėr gjithė njerėzimin, u pėrhapė nė ēdo anė, duke filluar nga Muhammedi alejhi selam. Kėtė tė vėrtetė ndėr shekuj besimtarėt e kanė dėshmuar, por disa orientalistė, mjerisht, ende s’e kanė kuptuar...!

Orientalizmi dhe orientalistėt


“Nėse dėshironi ta fyeni, ta poshtėroni, ta turpėroni
dikend, atėherė, thirrėni atė “oriental”-“orientalist”
-Eduard Seid, (1935-2003)

Ē’ėshtė Orientalizmi?


Fjala apo termi Orientalizėm rrjedh nga fjala latine Oriens, qė ka kuptimin: lindja e Diellit ose shkurt Lindje. Prej fjalės Oriens (Lindje) u formue fjala Orient, prej sė cilės u formue termi Orientalizėm, Orientalist. Ky term i formuar nė Perėndim, nga njerėz tė menēur, kinse pėr t’i njohur popujt e Lindjes, nė tė vėrtetė pėr t’i sunduar, pėr t’i shfrytėzuar, pėr t’i tjetėrsuar…
Orientalizmi ėshtė njohuria qė merret me studimin e shoqėrive dhe kulturave tė Lindjes, Lindjes sė Afėrme dhe tė Largėt. Gjithashtu,
mund tė paraqitet edhe si pėrshkrim i aspekteve tė ndryshme tė kulturės sė Lindjes nga dijetarė tė Perėndimit, qofshin ata shkrimtarė, piktorė, dizajnerė etj.
Pra, ēdo njeri qė mėson, studion, shkruan, hulumton rreth Orientit, qoftė ai antropolog, sociolog, historian apo filolog quhet orientalist.
Orientalistėt e Perėndimit, qofshin ata tė hebrenj, krishterė ose laikė, gjatė kohės sė kolonializmit tė shteteve europiane, shekujve tetėmbėdhjetė dhe nėntėmbėdhjetė, kurrė nuk e njohėn tė vėrtetėn Islame.
Njė nga simtomet e kėsaj injorance ėshtė fakti se All-llahu pėr ta ėshtė njė hyjni tek myslimanėt, jo Krijues, Zot, tė Cilin e besojnė hebrenjtė dhe tė krishterėt!
Orientalistėt perėndimor, befasohen, shqetėsohen, kur dėgjojnė
se All-llah do tė thotė Zot, Perėndi. Arabėt e besimit tė Krishter nuk njohin ndonjė emėr tjetėr, pėrveēse All-llah. As kėtė nuk duan ta kuptojnė, ta pranojnė!

Misionarizmi dhe kolonializmi

Orientalizmi ėshtė njėri nga kėndet e njė trekėndėshi tė fshehtė kundėr Islamit, dy kėndet e tjera janė misionarizmi dhe kolonializmi. Nė tė vėrtetė, orientalizmi ėshtė mė i rrezikshmi sepse synimet dhe objektivat e tij shkojnė mė larg nė mendjet e mendimtarėve dhe intelektualėve; efekti i tij ėshtė mė serioz nė vrapimin e gjatė. Vėllimi i dėmit dhe i bezdisjes sė tij ndaj Islamit ėshtė mė i madh se sa ato tė misionarizmit dhe kolonializmit, tė vjetra ose tė reja, ashtu siē orientalizmi dėshiron ta dėmtojė imazhin e vėrtetė tė Islamit nė mendjet e njerėzve.
Ndryshimi kryesor mes orientalizmit dhe misionarizmit ėshtė se misionarizmi pėrqėndrohet nė njerėz tė pėrgjithshėm, ndėrsa orientalizmi ka si objektiv intelektualėt. Pėrndryshe, qė tė dyja janė tė njėjta nė synimet dhe objektivat e tyre. Pa dyshim, qė tė dyja veprojnė pėr dominimin e Perėndimit mbi Lindjen nė pėrgjithėsi, dhe mbi Botėn Islame nė veēanti, pėr dominimin social, kulturor, ekonomik, politik, moral dhe fetar tė Perėndimit. Orientalistėt paralajmėruan fillimin e kolonializmit. Sė pari, pėrmes studimeve dhe kėrkimeve tė tyre nė vendet e Lindjes, ata formuluan idenė e pushtimit nė mendjet e udhėheqėsve perėndimorė.

Synimet e Orientalizmit

1. Motivi religjioz

Ndėr synimet kryesore tė orientalizmit janė:
Njollosja e autenticitetin e Kur’anit Fisnik, pėr t’i larguar muslimanėt nga Kur’ani...
Mbjellja e dyshimeve rreth vėrtetėsisė sė jetės, veprave tė Muhammedit (a.s.), Familjes sė Tij, Ehli Bejtit, shokėve tė tij dhe gjithė atyre qė ndjekin gjurmat e tyre.
Pėrpjekje pėr ta zbehur rėndėsinė e Sheri’atit Islam. Janė munduar t’i bindin muslimanėt se kinse Sheriati Islam ėshtė huazuar nga e drejta romake, siē janė huazuar edhe mėsimet islame nga mėsimet me prejardhje kristiane e hebreje...


2. Motivi ekonomik

Pėrveē synimeve fetare, ishte motivi ekonomik, pėr t’i pushtuar tregjet, pėr t’i pushtuar e shfrytėzuar burimet natyrore e njerėzore...

3. Motivi politik

Pas synimeve fetare, ekonomike ishte motivi politik, i cili kishte, ndėr tė tjera, kėto kėto qėllime:
Muslimanėt tė tjetėrsohen, tė zbehet besimi i tyre, tė devijohen, tė dobėsohen, varfėrohen ekonomikisht, mentalisht, shpirtėrisht...

4. Motivi shkencor

Numri mė i madh i orientalistėve gjatė shekujve i kanė shėrbye kolonialistėve, misionarėve dhe cionistėve, kurse pėr hirė tė sė vėrtetes, njė numėr i vogėl orientalistės ka punuar, studiuar, hulumtuar pėr tė mirėn njerėzore, me motive shkencore.
Kėta orientalistė, qė kanė motive shkencore, edhe pse janė ende pak nė numėr, por janė me vlera tė mirėfillta, janė shembuj, janė ura qė lidhin fe, qytetėrime dhe kultura...
Kėtu vlen tė shėnohen disa emrat dhe i pėrmendim me nderim:
Rozhe Garodi, Mauricie Bucaille, Murad Hofmann, Annimarie Schimmel, Franc Fanon, Friēof Shuon, Rene Genon, Martin Lings, William Chittick etj.

Orientalizmi shqiptar

Pėr orientalizmin shqiptar kemi shkruar nė tė kaluarėn, por kėtu mjafton tė pėrmendim me nderim pėrpjekjet e studiuesit Enis Sulstarova, i cili nė librin “Arratisje nga Lindja - Orientalizmi shqiptar nga Naimi te Kadareja”, "Dudaj", Tiranė, 2006, ku ndėr tė tjera shkruan se intelektualėt shqiptarė qė nga Rilindja Kombėtare e deri nė ditėt tona e kanė konceptuar subjektin e kombit modern shqiptar si njė popull europian qė duhet tė "arratiset" nga primitivizmi, barbarizmi, prapambetja lindore e trashėguar nga periudha osmane.
Orientalizmi shqiptar ka qenė pjesė pėrbėrėse e pėrfytyrimit tė elitave politike dhe kulturore shqiptare dhe janė pėrshtatur me sistemet politike dhe marrėdhėniet shoqėrore tė periudhave tė njėpasnjėshme gjatė shek. XX: autoritarizmi i viteve 1920-1930, komunizmi i viteve 1945-1990 dhe tranzicioni demokratik i viteve 1990-2000….
Analiza e orientalizmit bashkėkohor shqiptar nuk merr si objekt tė vetin veprat e autorėve nacionalistė, por kėtu Sulstarova shėnon veprat e autorėve dhe shkrimtarėve kryesorė, popullorė qė zakonisht quhen “proevropianė”. Sulstarova tregon bindshėm se orientalizmi – e ndonjėherė edhe racizmi dhe islamofobia e hapur– ka strukturuar thellėsisht mendimin e kėtyre autorėve, duke bėrė atė qė ai e ka emėrtuar me vend “orientalizmi shqiptar”, tė jetė shumė mė tepėr se sa njė ēėshtje e njė mėnyre mendimi qė i ka kaluar koha…

Dy- tri fjalė tė fundit

Dhe mė nė fund i lutemi Allahut (xh.sh.) qė tė na mbrojė nga kurthet e orientalistėve jo objektiv, kurse tė udhėzojė, tė ndriēojė mendjen dhe zemrėn e besimtarėve dhe thėrrasim tė gjithė njerėzit pėr vullnet tė mirė, pastėrti drejtėsi nė qasje ndaj Dritės…
Kurse tė tjerėt qė pėrpiqen pėr tė shuar kėtė Dritė, le tė pėrpiqen, por iu pėrkujtojmė Fjalėn e Allahut nė Kur’an, i Cili urdhėron e thotė:

“Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij…”
( Kur’an, 9:32)


Burimet kryesore:

1. Nochlin, Linda, The Imaginary Orient , 1983, page numbers from reprint in The nineteenth-century visual culture reader , a reaction to Rosenthal's exhibition and book.
2. Said, Edward W. Orientalism. New York: Pantheon Books, 1978
3. Little, Douglas. American Orientalism: The United States and the Middle East Since 1945 . 2nd ed. 2002. ).
4.Peltre, Christine. Orientalism in Art . New York
5. Benjamin, Roger Orientalist Aesthetics, Art, Colonialism and French North Africa: 1880-1930 , U. of California Press, 2003
6. Halliday, Fred. "'Orientalism' and Its Critics", British Journal of Middle Eastern Studies , Vol. 20, No. 2. (1993)
7. Irwin, Robert. For lust of knowing: The Orientalists and their enemies . London: Penguin/Allen Lane, 2006
8. Kabbani, Rana. Imperial Fictions: Europe's Myths of Orient . London: Pandora Press, 1994
9. MacKenzie, John. Orientalism: History, theory and the arts . Manchester: Manchester University Press, 1995
10. Noble dreams, wicked pleasures: Orientalism in America, 1870–1930 by Holly Edwards (Editor). Princeton: Princeton University Press, 2000

Shėnim:

Botuar nė TAKVIM- 1434-1435
KALENDAR 2013, Faqe: 333-340
Boton:
KRYESIA E BASHKĖSISĖ ISLAME
TĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS
Prishtinė, 2013

Mexhid YVEJSI, Gjakovė



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
KUR'ANI, ISLAMI DHE ORIENTALISTĖT
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Re: Pse UDB-ashi Bedri Islami dikur drejtonte LPK-ne?!?
» Gazmend Islami:Si u vranė komandantet e UĒK-sė qė luftuan nė Kosovė dhe si morėn komandėn "parashutistėt" e Tiranės?
» Nexhat HAZIRI:Bedri Islami-ky ėshtė i vėrteti
» Xhafer Leci: Dyfėtyrėsia politike e diversantit Bedri Islami...!
» Kastriot Myftaraj: Njė ditė, Perėndimi do t' u thotė shqiptarėve se duhet tė luftojnė fundamentalizmin islamik

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: Shkenca Islame :: Besim-
Kėrce tek: