prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 RRETH HOMOSEKSUALIZMIT

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 579
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: RRETH HOMOSEKSUALIZMIT   Thu Dec 20, 2012 9:12 am



Mexhid YVEJSI, Gjakovė

RRETH HOMOSEKSUALIZMIT

“Homoseksualėt janė degjenerimi i shoqėrisė,
Evropa tė mos na i shesė si vlera.”
-Dritėro Agollii


Ēfarė ėshtė homoseksualizmi?

Homoseksualizmi ėshtė njė sjellje, tėrheqje ndaj gjinisė sė njėjtė...
Ėshtė njė nga tri kategoritė kryesore tė tėrheqjes seksuale krahas biseksualit dhe heteroseksualit....
Gjatė gjithė historisė sė shkruar njerėzore, nė kėtė jetė tokėsore, homoseksualizmi ėshtė gjykuar, dėnuar, por edhe ėshtė admiruar....
Qė nga fundi i shekullit 18-tė, kanė filluar lėvizjet pėr pranimin e tė drejtave tė homoseksualėve, duke pėrfshi edhe martesėn, sindikatat, punėsimin, kujdesin shėndetėsor, shėrbimin nė ushtri etj.
Studimet, hulumtimet qė janė bėrė nė botėn moderne Perendimore, nė veēanti njė hulumtim i vitit 2006, tregon se 20% e popullsisė ka ndjenja homoseksuale....
Qė tė shpjegohet qartė pse njė pjesė e popullsisė janė homoseksualė, kjo ende nuk ėshtė e qartė plotėsisht, thonė studiuesit, hulumtuesit...


Prejardhja e fjalės homoseksual


Fjala homoseksual ėshtė me prejardhje greke dhe latine. Rrjedh nga fjala greke Homos qė do tė thotė “e njėjtė”, pra qė ka lidhshmėri me gjininė e njėjtė... Ndėrsa fjala gej i referohet homoseksualėve tė gjinisė mashkullore, kurse fjala lesbiane apo lezbiejka i referohet gjinisė femėrore...
Fjala lesbiejk rrjedh prej greqishtes, qė ėshtė emri i ujdhesės Lesbos, ku poetja Sappho ka shkruar gjėrėsisht pėr marėdhėnjet e saja emocionale me vajzat e reja...



Shkrimet e para rreth homoseksualėve

Shkrimi i parė i shtypur rreth homoseksualėve ėshtė ai i vitit 1869, qė ėshtė njė pamflet gjerman nga novelistja austriake Karl-Maria Kertbeny, por qė ėshtė njė publikim anonim....
Nė vitin 1879, Gustav Jager, nė librin e tij Discovery of the Soul (1880) (“Zbulimi i Shpirtit)”) i pėrdorė termat e Maria Kertbeny-t, sikur qė i pėrdorė pakėz mė vonė, me 1886, termat homoseksual dhe heteroseksual shkrimtari Richard von Krafft-Ebing, nė librin e tij me titull: “Psychopathia Sexualis”....

Debatet rreth homoseksualėve

Vite mė parė, nė shumė shtete tė botės, nė veēanti nė SH.B.A, zhvilloheshin debate rreth tė drejtave tė njeriut, veēanėrisht tė njerėzve me ngjyrė. Sot kemi debate, kinse mė tė civilizuar, nė tė cilat kėrkohet tė mos diskriminohen edhe ata persona qė kanė devijime seksuale, pra, pėr homoseksualėt, debate qė ka nisur edhe nė Shqipėri, Kosovė...
Nė Shqipėri, nė kushtet e globalizmit, Evropa dhe ShBA, meqė e kanė marrė pėrsipėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut, kėrkojnė ta imponojnė edhe tė drejtėn e tė qenurit homoseksual, nė emėr tė lirisė, qė nuk hynė kurrsesi nė mentalitetin e popullit tonė.
Me problemet e homoseksualitetit, sipas porosive tė perendimorėve, po merren disa pseudo-intelektual tė gazetave, radiove, nė veēanti tė mediave vizive, si edhe disa pėrfaqėsues e pėrfaqėsuese tė OJQ-ve, qė e paraqesin kėtė problem sikur tė jetė diēka nė trend, sikur ndonjė modė e re pėr t’u mbajtur nga shqiptarėt...
Me ē’ėshtjen e homoseksualėve po merren edhe ambasadorėt e vendeve perendimore, siē ėshtė Henk G.C. van den Dool, Ambasador i Mbretėrisė sė Hollandės nė Shqipėri, i cili, ndėr tė tjera, pėr revistėn “Psikostil”, Tiranė, tha:
”Nė Shqipėri, pyetjet si “ēfarė ėshtė homoseksualiteti?”, “kush janė homoseksualėt nė Shqipėri?”, “si jetojnė ata? “, “a janė ata ndryshe nga pjesa tjetėr e shoqėrisė? “ – janė pyetje tė cilat nuk janė drejtuar ndonjėherė nė mėnyrė tė hapur dhe direkte. Por pa bėrė pyetje thelbėsore ju nuk mund tė merrni pėrgjigje thelbėsore, tė thjeshta dhe tė drejtpėrdrejta. Dhe pa kėto pėrgjigje thelbėsore, homoseksualėt meshkuj nė Shqipėri mund tė portretizohen ende si njė kėrcėnim pėr krenarinė dhe vlerat kombėtare, si njė rezultat i dekadencės sė Evropės Perėndimore, njė patologji apo njė sėmundje, ndėrsa ekzistenca e femrave homoseksuale thjesht mohohet sepse presupozohet qė nuk i pėrshtatet imazhit tė gruas “sė denjė” shqiptare. Deklarata tė tilla, besoj, vijnė si rezultat i njė “paditurie/injorance” mbi ēėshtjet e homoseksualitetit, qė lidhen me strukturat patriarkale tradicionale tė shoqėrisė dhe tendencėn pėr t`i prezantuar kėto struktura si vlera kombėtare.
“Unė do tė inkurajoja tė gjithė zyrtarėt, politikanėt, tregtarėt, mėsuesit, doktorėt, tė gjithė ata qė janė tė pėrfshirė nė ēėshtjet sociale dhe publike, si dhe gjithsecilin nga individėt, qė tė familjarizohen me problemet me tė cilat pėrballen gratė dhe burrat homoseksualė nė Shqipėri, si dhe t’i kushtojnė vėmendje debateve bashkėkohore nė lidhje me gjininė dhe seksualitetin.
Unė do tė sfidoja dhe ftoja gjithsecilin pėr tė hapur sytė dhe pėr tė pėrqafuar homoseksualitetin pa frikė. Homoseksualiteti nuk ėshtė njė apati. Nuk ėshtė njė stil jetese. Nuk ėshtė njė modė apo aksesor, dhe padyshim qė nuk ėshtė njė sėmundje. Homoseksualiteti nuk ka lidhje me mėkatin apo shpėtimin e shpirtit. Unė e kam njohur dhe e respektoj Shqipėrinė si njė vend i cili e trajton ēdo mik tė ftuar si njė shok, pa i dhėnė rėndėsi se kush ėshtė apo nga vjen ai. Unė e kam njohur dhe e respektoj Shqipėrinė si njė vend ku gjithsecili ėshtė i lirė tė ushtrojė praktikat e veta fetare. Sigurisht ėshtė po kjo Shqipėri ku gjithsecili duhet tė jetė i lirė pėr tė qenė krenar dhe tė jetojė sipas orientimit tė vet seksual.
Unė shpresoj qė kur Shqiptarėt e sė ardhmes tė shohin mbrapa kėto vite, ata do tė shohin njė kohė kur i`u dha fund diskriminimit tė geive dhe lesbikėve – nuk ka rėndėsi nėse nė zyrė apo nė rrugė, nė shtėpi apo nė lagje. Ata do tė kenė mundėsinė tė shohin njė kohė kur Shqipėria si njė komb, mė nė fund, pranoi marrėdhėnien midis dy burrave apo dy grave si njė marrėdhėnie po aq reale dhe e admirueshme sa ajo midis njė gruaje dhe njė burri…”
Unė shpresoj qė dita nuk do tė jetė e largėt kur askush nuk do tė ketė frikė tė jetė gay nė Shqipėri. Kur askush nuk do tė ketė frikė tė ecė nėpėr rrugė kapur pas dore me personin qė dashuron….”



Kush janė homoseksualėt?

Nė njė intervistė me Aristir Lumezin, poeti, shkrimtari i njohur, Dritėro Agolli tha: “Homoseksualėt janė degjenerimi i shoqėrisė, Evropa tė mos na i shesė si vlera.”
Shkrimtarin e madh e irriton ky debat dhe e cilėson tė imponuar nga Evropa. Sipas tij, mentaliteti dhe tradita jonė nuk toleron debate tė tilla, duke shtuar se nė fshatra janė vrarė pėr njė gjel tė cilin e kanė cilėsuar pederast. Dritėro Agolli ėshtė i prerė nė qėndrimin e tij dhe e cilėson homoseksualitetin degjenerim tė shoqėrisė, si njė shfaqje qė bie ndesh me ligjet e natyrės. Homoseksualėt janė degjenerim i shoqėrisė,
Homoseksualėt, tė urryer nė Bibėl dhe Kur’an


Ka shumė tė krishterė nė hemisferėn perendimore qė dėshirojnė, por edhe thojnė, se Bibla nuk e dėnon homoseksualizmin. Dėshirojnė qė Fjalėn e Zotit, tė Cilit i besojnė, ta ndryshojnė, por ajo qė ata thonė nė Bibėl nuk qėndron.
Nė Bibėl, si nė Besėlidhjen e Re, po ashtu, edhe nė Besėlidhjen e Re, homoseksualizmin jo vetėm qė cilėsohet si njė “vepėr e tmerrshme”, por edhe urdhėrohet tė ndėshkohet me vdekje...
Pėr homoseksualėt nė Besėlidhjen e Vjetėr shkruan:

“Mos bjer me mashkull siē bihet me femėr!
Ėshtė vepėr e tmerrshme!”
(Bibla, Besėlidhja e Vjetėr, Levitiku, 18:22)

“Nėse mashkulli bie me mashkull si bihet me femėr, tė dy bėjnė vepėr tė urryer, le tė ndėshkohen me vdekje...”
(Bibla, Besėlidhja e Vjetėr, Levitiku, 20:13)

Ndėrsa, nė Besėlidhjen e Re homoseksualizmi cilėsohet si padrejtėsi, tradhti, siē janė idhujtarėt, kurorėthyesit, vjedhėsit, pijanecat, cubat, tė cilėt nuk do tė kenė pjesė nė Mbretėrinė e Hyjit.

Kėshtu shkruan nė Besėlidhjen e Re:

“Athua nuk e dini se ata qė bėjnė padrejtėsi nuk do tė kenė pjesė nė Mbretėrinė e Hyjit? Mos u tradhtoni! As fėlligėshtarėt, as idhujtarėt, as kurorėthyesit, as homoseksualėt e ēdo lloji, as vjedhėsit, as pijanecat, as cubat nuk do tė kenė pjesė nė Mbretėrinė e Hyjit.”
Besėlidhja e Re, Kor.1, 6:9-10)



Nė Kur’anin e madhnueshėsh pėrmendet pejgamberi Luti (a.s.), i cili iu kumtoi shpalljen nga Zoti dhe ftoi popullin tė jetojė sipas vlerave morale, por ata nuk iu bindėn, vazhduan jetėn e tyre homoseksuale dhe Krijuesi i shkatėrroi pranė Detit tė Vdekur, qė njihet nė histori si Sodoma dhe Gomora...
Kėrkimet, hulumtimet bashkohore kanė treguar se pohimet e Librave tė Shenjta, siē janė Besėlidhja e Vjetėr, Besėlidhja e Re dhe Kur’ani nuk janė tė pa arsye pėrsa i pėrket neveritjes dhe homofobisė ndaj homoseksualėve.
Ne, shqiptarėt, qė pranuam Krishterimin ndėr tė parėt nė Evropė, gjithashtu e pranuam Islamin me shumicė dėrmuese, kjo dėshmon se shoqėria shqiptare, me dy besimet mė tė pėrhapura nė rruzullin tokėsor, ėshtė e lidhur ngusht me moralin-etikėn kristiane-islame, nė lidhje me homofobinė ndaj kėsaj kategorie ndjenė neveri, sepse nuk ėshtė normale, sepse s’ka vlera morale...

Burimet kryesore:

1. LeVay, Simon (1996). Queer Science: The Use and Abuse of Research into Homosexuality. Cambridge: The MIT Press.
2. Billy JO, Tanfer K, Grady WR, Klepinger DH (1993). "The sexual behavior of men in the United States". Family Planning Perspectives 25 (2): 52–60.
3. Binson, Diane; Michaels, Stuart; Stall, Ron; Coates, Thomas J.; Gagnon, John H.; Catania, Joseph A. (1995). "Prevalence and Social Distribution of Men Who Have Sex with Men: United States and Its Urban Centers". The Journal of Sex Research 32 (3): 245–54.
4. Wellings, K., Field, J., Johnson, A., & Wadsworth, J. (1994). Sexual behavior in Britain: The national survey of sexual attitudes and lifestyles. London, UK: Penguin Books.
5. Minton, H. L. (1986). Femininity in men and masculinity in women: American psychiatry and psychology portray homosexuality in the 1930s, Journal of Homosexuality, 13(1), 1–21.
6. Terry, J. (1999). An American obsession: Science, medicine, and homosexuality in modern society. Chicago: University of Chicago Press
7. Mravack, Sally A. (July 2006)."Primary Care for Lesbians and Bisexual Women", American Family Physician 74 (2) p. 279–286..
8. www.revistapsikostil.com/index.php?...homofobia...
9. Shkrimi Shenjt, Besėlidhja e Vjetėr dhe Besėlidhja e Re,
Pėrktheu dhe shtjelloi Dom Simon Filipaj, Drita, Ferizaj, 1994.
10. KURANI i madhėrishėm, Pėrktheu kuptimin e tij nga gjuha arabe: Prof.Hasan I. Nahi, Pėrgatiti pėr botim: Instituti Shqiptar i Mendimit dhe i Qytetėrimit Islam, Tiranė, 2006

Mexhid YVEJSI, Gjakovė



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
RRETH HOMOSEKSUALIZMIT
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Mexhid Yvejsi:RRETH TARIKATIT SHAZILI
» Nuhi Veselaj: Rreth identitetit tė gjinisė asnjanėse nė shqipen e sotme (VII)
» Cikėl shkrimesh rreth punės me nxėnės me aftėsi tė kufizuara mendore!
» Njė orė mėsimi nė njė shkollė tė mesme amerikane, rreth krijimtarisė sė shkrimtares Kozeta Zylo
» KRISTAQ TURTULLI:Disa mendime rreth krijimtarisė sė kėngėtarit tė dashurisė Pėrparim Hysi

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: Lajme-
Kėrce tek: