prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Profeti Muhammed: Model pėr barazinė racore

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 579
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: Profeti Muhammed: Model pėr barazinė racore   Tue Dec 16, 2014 12:37 am

Profeti Muhammed: Njė model pėr barazinė racore


Trazira racore qė vendi ynė po pėrjeton pas tė shtėnave fatale tė Michael Brown dhe vdekjen e disa burrave tė tjerė tjerė zezakė tė paarmatosur nė duart e oficerėve tė policisė sė bardhė intensifikon nevojėn pėr tė rivlerėsuar progresin tonė nė fushėn e drejtėsisė shoqėrore dhe barazisė racore.
Kjo duket haptazi, ėshtė e qartė se ne jemi larg nga tė jetuarit deri nė kėto ideale. Prandaj, ėshtė me rėndėsi jetike pėr ne pėr tė reflektuar thellė mbi kėto fatkeqėsi, dalloj shkaqet e tyre rrėnjėsore, pėr tė konstatuar ndikimin e tyre nė jetėn tonė individuale dhe si komb, dhe tė pėrcaktojmė mėnyrat mė tė mira pėr t’i shėruar dhe pėr t’i parandaluar pėrsėritjen e tyre.
Malcolm X, njė nga liderėt mė tė mėdhenj tė Amerikės pėr tė drejtat civile, nė njė letėr tė shkruar gjatė haxhillėkut tė tij nė Mekė, nė vitin 1964, shkroi:
"Amerika ka nevojė pėr ta kuptuar Islamin, sepse kjo ėshtė njė fe qė ka zhdukur nga shoqėria e saj e problemet racore. Gjatė udhėtimeve tė mia nė Botėn Muslimane, kam takuar, biseduar dhe ngėnė edhe me njerėz qė nė Amerikė do tė ishin konsideruar e bardhė, por qėndrimi i bardhė u hoq nga mendjet e tyre me fenė Islame. Unė kurrė nuk kam parė mė parė vėllazėri mė tė tė sinqertė dhe tė vėrtetė qė praktikojnė tė gjithė sė bashku, pavarėsisht nga ngjyra e tyre. "
Ndikuar thellėsisht nga udhėtimin e tij, Malcolm X ka treguar se "gjatė njėmbėdhjetė ditėve tė fundit kėtu nė Botėn Muslimane, unė kam ngrėnė nga e njėjta pjatė, kam pirė ujė nga e njėjta gotė dhe flinin nė tė njėjtėn ēilim - ndėrsa ju luteshim njėjtit Zot - me muslimanėt tjerė tė bardhė. Dhe nė fjalėt dhe nė veprat e muslimanėve tė bardhė, unė ndjeva tė njėjtėn sinqeritet qė unė kam ndjerė nė mesin e muslimanėve zezakė afrikanė nga Nigeria, Sudani dhe Gana. "
Nėpėrmjet studimit tė tij tė Islamit dhe pėrvojat e tij personale si njė musliman, Malcolm X ka fituar njė bindje tė fortė se problemet e racizmit qė do ta "ēojnė Amerikėn deri nė rrugėn e vetėvrasjes" mund tė zgjidhet nėpėrmjet Islamit. Ai besonte se Islami do tė jetė njė zgjidhje e provuar pėr problemin e racizmit qė ka pllakosur Amerikėn "si njė kancer i pashėrueshėm." Sot, ndėrsa ne vazhdojmė pėr tė luftuar sėmundjen e racizmit, pėrmbajtja e ndritur nė letrėn e tij ka mė vlerė siē kishte edhe pesėdhjetė vjet mė parė.
Malcolm X ka kėrkuar pėr tė ndarė me amerikanėt tjerė, parimet Islamike tė barazisė racore. Nė Islam, raca ėshtė e parėndėsishme dhe kurrė nuk ėshtė pėrdorur si njė parametėr pėr tė gjykuar vlerėn e njė personi. Sipas Kur’anit, " tė gjithė njerėzit pėrbėnin njė bashkėsi tė vetme. (2: 213).
” O njerėz! Nė tė vėrtetė, Ne ju krijuam ju prej njė mashkulli dhe njė femre dhe ju bėmė popuj e fise, pėr ta njohur njėri-tjetrin. Mė i nderuari prej jush tek Allahu ėshtė ai qė i frikėsohet mė shumė Atij. Vėrtet, Allahu ėshtė i Gjithėdijshėm dhe pėr Atė asgjė nuk ėshtė e fshehtė. " Kur’an, 49:13).
Nė ajetet e mėsipėrme tė cituara, Kur’ani shpjegon se origjina e tė gjitha qenieve njerėzore ėshtė e njėjtė;Ndarja e njerėzve nė kombe e raca ka pėr qėllim tė njohin njėri-tjetrin, kėshtu tė bashkėpunojnė si qenie njerėzore. Ka vetėm njė kriter me tė cilin vlera e njė personi pėrcaktohet: karakteri i mirė.
Profeti Muhammed (a.s.) ishte personi i parė nė histori qė pohoi nė mėnyrė tė vendosur se " i bardhi nuk ka epėrsi ndaj tė ziut dhe i ziu nuk ka asnjė epėrsi mbi njė tė bardhė pėrveē me devotshmėri dhe vepra tė mira." Kėto fjalė tė fuqishme i ka thėnė gjatė Fjalimit Lamtumirės, ku ai u bėri thirrje muslimanėve pėr ta pėrqafuar barazinė racore. Pėr tė realizuar pėrmasat e detyrės sė tij, duhet tė marrė parasysh peizazhin social nė tė cilėn ėshtė bėrė kjo deklaratė.
Profeti Muhammed (a.s.) ka jetuar nė Arabi nė shekullin e shtatė. Kushtet sociale ishin tė tilla qė nderi e njė personi dhe fisnikėria ishin tė vendosura nga prejardhja, fisi. Prandaj, vlera e njė njeriu ishte krejtėsisht e varur nga marrėdhėniet e gjakut. Prejardhja ishte prova pėrfundimtare e fisnikėrisė dhe atyre trashėgiminė e tė cilit ishte e pėrzier me " fis tė ultė " ose "racė inferiore" njerėzit janė vlerėsuar si qenie mė inferiore. Tė huajt janė konsideruar, gjithashtu, inferior dhe zezakėt janė parė thjesht si skllevėr, kurse arabėt kanė besuar pėr veten se janė njė racė superiore.
Sa i pėrket kėtij problemi tė madh, Kur’ani paralajmėroi tė gjithė qeniet njerėzore, jo vetėm besimtarėt, qė tė "mbahen fort pėr litarin e Allahut (Kur’anin) tė gjithė sė bashku dhe tė mos pėrēahen. Kujtoni tė mirat e Allahut ndaj jush - kur ju ishit tė armiqėsuar, e Ai i pajtoi zemrat tuaja e nė saje tė dhuntisė sė Tij, u bėtė vėllezėr..."
(Kur’ani, 3: 103).
Kėto ajete pėrmbajnė shumė shpresė dhe optimizėm. Ato na tregojnė se pėrmes pėrpjekjeve dhe lutjet tona, me ndihmėn e Zotit, zemrat e tė gjitha qenieve njerėzore mund tė bashkohen, pavarėsisht racės apo besimit. Prandaj ėshtė e domosdoshme qė secili prej nesh tė bėn pjesėn e vet, duke analizuar qėndrimet tona individuale ndaj atyre qė janė tė ndryshėm nga ne. Ne duhet tė pyesim veten nėse ne besojmė me sinqeritet nė parimin Islam tė barazisė.
Ėshtė e nevojshme pėr tė "parė nė mendimet tona dhe pėr tė hequr paragjykimet kundėr grupeve etnike dhe fetare. Vetėm pėrmes njė njohje individuale tė pėrgjegjėsisė tonė personale, duke braktisur tė gjitha paragjykimet, atėherė mundet shoqėria jonė me tė vėrtetė tė shkon pėrpara, duke i lėnė tė kėqijat e racizmit njėherė e pėrgjithmonė. Ėshtė e rėndėsishme qė tė jemi vazhdimisht tė vetėdijshėm, nė mendimet dhe veprimet tona, se tė gjitha qeniet njerėzore janė tė barabartė, pavarėsisht nga raca.
Kjo realizohet vetėm pėrmes pėrsosmėrisė sė karakterit dhe pėrsosmėrisė sė besimit, ne mund tė bėhemi qenie shembullore nė sytė e Zotit dhe nė sytė e popullit. Pasi kjo ide tė rrėnjoset nė ne, ne do ta lėmė mė nė fund pas errėsirėn e racizmit pėr tė hyrė nė njė epokė tė re tė dritės dhe unitetit. Sikur e shpjegon bukur, Dr. Sultan Abdulhamid, nė librin e tij: The Quran and the Life of Excellence:
"Vetėdija njerėzore ėshtė nė njė proces tė evolucionit. E kaluara jonė ėshtė si e kafshėve, me tė menduarit qė fokusohet nė pronėsi, veē pėr vete, konkurrencė pėr mbijetesė, dhe me paragjykime ndaj konkurrentėve. E ardhmja jonė ėshtė nė begati, harmoni, barazi, dhe paqe._(_Abdulhameed, Sultan. The Quran and the Life of Excellence.

Burimi: Denver: Outskirts Press,
____________

Shėnim:


Paola Garcia ėshtė shkrimtare dhe pėrkthyese nga Chihuahua, Mexico. Ajo ka diplomuar nė Drejtėsi nė Universitetin Columbia dhe ka doktoruar nė psikologji nė Universitetin e Teksasit nė El Paso. Ajo punon si avokate dhe kėshilltare nė New York City.

Pėrktheu nga anglishtja:
Mexhid Yvejsi, Gjakovė
======================================================
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Profeti Muhammed: Model pėr barazinė racore
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Profeti Muhamed a.s. ishte shqiptar!?
» Profeti Muhamed kishte parashikuar ardhjen e ISIS-it (Video)

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: Lajme-
Kėrce tek: