prehja.net
 
ForumPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 SAMI HALID FRASHĖRI (1850-1904)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi



Numri i postimeve : 579
Join date : 10/04/2009

MesazhTitulli: SAMI HALID FRASHĖRI (1850-1904)   Sat Jun 06, 2009 11:52 pm

Mexhid YVEJSI, Gjakovė

SAMI HALID FRASHĖRI
(1850-1904)

NĖ SHĖRBIM TĖ ĒĖSHTJES ISLAME

Tė gjithė keni dėgjuar pėr Sami Frashėrin (1850-1904) si shkrimtar e atdhetar, tė gjithė keni mėsuar se Sami Frashėri ishte njė shėrbėtor i madh i ēėshtjes kombėtare. Kjo ėshtė e vėrtetė!
Por qė Sami Frashėri ishte njė shėrbėtor i madh i ēėshtjes Islame pak kush prej jush ka dėgjuar, e aq mė pak ka mėsuar. Mjerisht, edhe kjo ėshtė e vėrtetė!
Shkrimtari Zija Xholi thotė se Samiu nė gjithė studimin pėr kulturėn arabe nuk e pėrmend fare Islamin dhe Kur’anin, provė kjo qė flet pėr drejtimin e mendimit tė Samiut si antifetar, antiklerikal. Kjo ėshtė njė rrenė e madhe! Sami Frashėri ishte njė besimtar i madh, njė musliman i sinqertė. Dėshmitarė mė i sigurtė ėshtė vepra e Samiut nė shėrbim tė ēėshtjes Islame. Sa pėr antiklerikal edhe kjo s’ėshtė e vėrtetė sepse nė Fenė Islame nuk ka kler...
Edhe shkrimtari Zymber-Hasan Bakiu (Kruja) thotė se Samiu hedh poshtė besimin fetar. Kėshtu shkruan edhe shkrimtari Selaudin Ēarēani e disa shkrimtar tė tjerė, qė janė marrė me krijimtarinė e Sami Frashėrit. Tė gjithė kėta shkrimtarė u morėn me pėralla marksiste-leniniste, qė u doli boja, por u mbeti turpi. Zoti i faltė!
Sami Frashėri jetoi pak nė kėtė botė, 54 vjet, por punoi shumė: 34 vjet u mor me krijimtari si publicist, shkrimtar e pėrkthyes, dhe botoi 56 vepra nė disa gjuhė.
Samiu ishte romancier e dramaturg, gjuhėtar i madh e filozof, politikan largpamės, ideolog kryesor i Rilindjes Kombėtare Shqiptare dhe shėrbėtor i madh i ēėshtjes Islame.
Vepra mė e rėndėsishme e Samiut ėshtė: Kamus-al-alam, e botuar mė 1889. Kjo kryevepėr ka 4.840 faqe dhe ėshtė fjalor enciklopedik historiko-gjeografik, nė gjashtė vėllime. Nė kėtė fjalor enciklopedik shkruhet pėr tė gjitha vendbanimet shqiptare nė tė gjitha vilajetet. Pėr vendlindjen tonė tė dashur, Gjakovėn, nė origjinal Jakova, shkruhet nė vėllimin e VI-tė, nė faqen 4.787, si vijon:
«Gjakova ėshtė njė kasaba dhe qendėr e kazasė qė shtrihet buzė lumit Erenik, i cili derdhet nė Dri tė Bardhė. Bėn pjesė nė Vilajetin e Kosovės. Shtrihet 35 km. nė juglindje tė Pejės dhe nė veriperėndim tė Prizrenit, por i takon sanxhakut tė Pejės. Nė Gjakovė ka 16 xhamia, dy medrese, njė ruzhdie, dhe disa mektebe, njė bibliotekė, kishė dhe mekteb tė veēantė pėr katolikė e orthodoksė. Ka afro 1.000 dyqane, ka bujtina e banjo publike. Popullsia e Gjakovės ėshtė e njohur pėrkah ruajtja e traditave dhe kanė prirje pėr tregti e zejtari. Qepin kostume tė bukura, dredhin gajtan, prodhojnė kėpucė etj. Kazaja e Gjakovės pėrfshinė 149 fshatra, supozohet se ka 25.000 banorė. Ėshtė popull guximtar dhe i aftė pėr armė. Nga gjiu i kėtij qyteti ka pasur gjithmonė dijetarė tė dėgjuar e myderrizė...»


SAMIU NĖ SHĖRBIM TĖ ISLAMIT


Sipas Samiut, thelbi i qytetėrimit ėshtė dituria. Ky mendim i Samiut bazohet nė Kur’an, nė librin e shenjtė tė myslimanėve.
Pėr kulturėn greke, ku bazohet kultura evropiane, Samiu thotė se kishte karakter spekulativ dhe se grekėt kishin mė shumė fjalė se punė. Ky mendim ėshtė i saktė!
Pėr kulturėn arabe-islamike kishte simpati tė veēantė dhe e nxjerr nė shesh vlerėn e saj dhe dėshmon pėr kontributin qė i ka dhėnė kulturės botėrore. Samiu bėri zgjedhjen e poezive tė Imam Aliut (r.a.) dhe i pėrktheu nė gjuhėn turke. Imam Aliu ishte dhėndri i Muhammedit (a.s.), halif i katėrt i shtetit islam dhe luftėtari mė i madh pėr Fenė Islame...
Samiu mė 1879, nė Stamboll, botoi veprėn Medenijeti Islamije ose shqip «Qytetėrimi Islam», qė ėshtė njė vepėr shumė e rėndėsishme pėr kulturėn islame.
Ka pėrkthyer Kur’anin nė turqisht, por nuk ka tė dhėna pėr botimin e tij.
Samiu, mė 1885, botoi traktatin Himmet-ul-hi-man fi neshr-il -Islam (Pėrpjekja e heronjve nė pėrhapjen e Islamit). Kėtė vepėr e fillon me kėto fjalė: «Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithėmėshirmshit, Mėshirėplotit!
Falėndėrimet janė vetėm pėr Zotin, qė ka thėnė:
«Te Zoti fe (e vėrtetė dhe e pranuar) ėshtė vetėm Islamizmi. (Kur’ani, sureja 3, ajeti 19), pėrshėndetja e shpėtimi qofshin mbi zotėriun tonė Muhammedin, njeriun mė tė mirė, mbi familjen dhe shokėt e tij tė spikatur dhe mbi ata qė i udhėhoqėn myslimanėt pas tyre, tė cilėt fenė e Zotit e sollėn nė viset e botės dhe i pėrhapėn dritat e saja, e kėshtu u largua errėsira e mosbesimit nga popujt...».
Kėtė vepėr Samiu e pėrfundon me kėto fjalė e me kėtė lutje: «Muslimanėt nė botė janė rreth 200 milionė, Zoti i rrittė e i shtoftė ata».
Zoti kėtė lutje ia pranoi Samiut! Sot nė botė ka mbi 1 miliard myslimanė...
Ky ishte Samiu ynė i madh, ky ishte edhe shėrbimi i tij i madh qė i bėri ēėshtjes Islame.
Pėr shpirtin e tij tė ndritur njė Fatiha!
Zoti na drejtoftė gjurmėve tė tij. Amin!

Mexhid YVEJSI, Gjakovė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
SAMI HALID FRASHĖRI (1850-1904)
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Letėrsia shqiptare
» Flori Slatina: Varre tė thjeshtė, njerėz tė mėdhenj - Naim Frashėri
» BalkanInsight: UĒK-ja ka pasur kampe torturash
» Vera Koka:Eshte bukur kur puna e mesuesit ecen paralelisht me dy corsi; mesimdhenie dhe mesimnxenie...!
» Prof. Sami Repishti:Vizita e Papės nė Shqipėri , mirėnjohje edhe shpresė pėr njerėzit e vuajtur

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Vatra e Prehjes Tuaj :: Forumi Kulturor :: Biografi-
Kėrce tek: